Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 07 05, 06:24 Atnaujinta 2022 07 05, 09:35

JAV ekspertai: Kyjivas sėkmingai naudoja HIMARS sistemas, Rusijos informacinėje erdvėje – nusivylimas

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasidžiaugė, kad Rusija užėmė Lysyčanską ir Luhansko srities pasienį, ir, atrodo, nurodė Rusijos kariuomenei padaryti operatyvinę pertrauką“, – naujausioje apžvalgoje rašo Jugntinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūręs Karo studijų institutas.
Ukrainos kariai Lysychanske
Ukrainos kariai / ZUMAPRESS / Scanpix nuotr.

Pasak ekspertų, liepos 4 d. V.Putinas susitiko su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu aptarti naujausių Rusijos laimėjimų Luhansko srityje ir įteikė generolui pulkininkui Aleksandrui Lapinui ir generolui majorui Esedullai Abačevui „Rusijos didvyrio“ apdovanojimą už vadovavimą Lysyčansko operacijai. V.Putinas taip pat pareiškė, kad mūšyje dėl Lysyčansko dalyvavę Rusijos daliniai turėtų pailsėti, kad padidintų savo kovinius pajėgumus.

Šiuo viešu komentaru V.Putinas tikriausiai siekė parodyti, kad jam rūpi karių gerovė, nes Rusijoje periodiškai pasigirsta skundų dėl elgesio su Rusijos kariais, rašoma toliau. Taip pat tikėtina, kad jo komentaras buvo tikslus – Rusijos kariams, kovojusiems Sjevjerodonecke ir Lysyčanske, prieš atnaujinant plataus masto puolamąsias operacijas, reikia pailsėti ir atsigauti.

„Tačiau neaišku, ar Rusijos kariuomenė sutiks rizikuoti dėl pakankamai ilgos operatyvinės pertraukos, kad šios greičiausiai išsekusios pajėgos galėtų atgauti jėgas“, – teigia Karo studijų institutas.

Buvęs Rusijos karininkas Igoris Girkinas, aršus Rusijos nacionalistas, vadovavęs kovotojams per 2014 m. karą Donbase, savo „Telegram“ kanale paskelbė aštrią Kremliaus vadovavimo karui kritiką ir suabejojo Lysyčansko užėmimo reikšme. Jis teigė, kad Rusijos pajėgos sumokėjo per didelę kainą už ribotą naudą. Prieš liepos 4 d. įvykusį V.Putino susitikimą su S.Šoigu paskelbtose „Telegram“ žinutėse savo beveik 400 tūkst. prenumeratorių I.Girkinas tikino, kad Rusijos pajėgos nepasiekė paskelbtų „antrojo specialiosios operacijos etapo“ (operacijos Rytų Ukrainoje po Rusijos atsitraukimo iš Kyjivo) tikslų, teigiama apžvalgoje. Specialiąja operacija Rusija vadina Ukrainoje pradėtą karą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje

I.Girkinas užsiminė, kad sutikimas kovoti ukrainiečių sąlygomis buvo reikšmingas Rusijos vadovybės klaidingas žingsnis ir pareiškė (dar iki V.Putino pastabų paviešinimo), kad Rusijos kariams reikia laiko pailsėti, papildyti pajėgas, kad atgautų puolamąjį potencialą bei pažymėjo, kad pavienių karių keitimo ir dalinių rotacijos trūkumas smarkiai smukdo moralę. Tačiau, rašoma apžvalgoje, jis perspėjo, kad to nepadarius Ukrainos kariai galėtų perimti iniciatyvą. Be to, I.Girkinas teigė, kad Rusijos pajėgos turi ribotas galimybes pasistūmėti į priekį kitose Ukrainos vietose dėl Ukrainos personalo ir technikos pranašumo.

„Scanpix“/AP nuotr./Igoris Girkinas
„Scanpix“/AP nuotr./Igoris Girkinas

JAV karo ekspertai atkreipė dėmesį, kad I.Girkino kritika yra puikus pavyzdys to, kaip Rusijos karinių tinklaraščių autoriai ir karo entuziastai nusivylė Kremliaus veiksmais, ypač po dramatiškai nesėkmingo bandymo persikelti per Bilohorivkos upę gegužės pradžioje. I.Girkino pareiškimai tiesiogiai kenkia Kremliaus pastangoms pateikti Lysyčanską kaip svarbią pergalę ar posūkį ir rodo, kad Rusijos informacinėje erdvėje tarp ultranacionalistiškai nusiteikusių elementų ir toliau jaučiamas gilus nusivylimas. I.Girkino Rusijos karinių nesėkmių vertinimas ypač sutampa su daugeliu Karo studijų instituto (ir kitų Vakarų agentūrų bei ekspertų) analizių, o tai rodo, kad jis ir kai kurie kiti kariniai tinklaraštininkai toliau vertina ir skelbia nuo Kremliaus oficialios linijos nepriklausomus situacijos vertinimus ir prognozes, teigiama apžvalgoje.

I.Girkinas greičiausiai tikisi pasinaudoti savo, kaip buvusio žymaus karo Donbase 2014 m. dalyvio, statusu, kad įtikintų V.Putiną imtis, jo paties manymu, to, kas vis dar yra pateisinama ir būtina, konkrečiai – mobilizuoti Rusijos gyventojus daug didesnio masto karui, teigia JAV ekspertai.

Toliau apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad Ukrainos pajėgos vis dažniau taikosi į Rusijos karinę infrastruktūrą, naudodamos netiesioginę ugnį ir JAV suteiktas HIMARS sistemas okupuotos teritorijos gilumoje. Pranešama, kad liepos 4 d. Ukrainos pajėgos smogė Rusijos šaudmenų sandėliams Dibrivnėje, Charkivo srityje (netoli fronto linijos), o liepos 3-4 d. naktį į liepos 3-4 d. – Snižnėje, Donecko srityje (maždaug 75 km nuo fronto linijos), po to, kai liepos 3 d. smogė vienam iš keturių Rusijos šaudmenų sandėlių Melitopolyje. Liepos 4 d. Ukrainos generalinis štabas taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip Ukrainos raketų sistema HIMARS (angl. high mobility artillery rocket system) veikia neįvardytame Zaporižios srities rajone.

Kelios Karo studijų instituto pastabos:

  • Rusijos vadovybė gali sudaryti sąlygas operatyvinei pertraukai po to, kai buvo užimtas Lysyčanskas ir pasiekta Luhansko srities riba.
  • Rusijos pajėgos stiprina teritorinę ir administracinę Sjevjerodonecko ir Lysyčansko kontrolę.
  • Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas į rytus nuo Bachmuto, siekdamos pasirengti puolimui Bachmute ir Siverske.
  • Rusijos pajėgos tęsė ribotus ir nesėkmingus puolimus į šiaurę nuo Charkivo miesto.
  • Ukrainiečių partizanų veikla nukreipta prieš Rusijos geležinkelio linijas aplink Melitopolį ir Tokmaką.
  • Rusijos vadovybė gali nustatyti sąlygas okupuotose teritorijose gyvenančių Ukrainos piliečių šaukimui į kariuomenę.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min