Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Blokuodama Ukrainos laivyną Rusijos kariuomenė nuskandino du savo laivus, Vašingtonas įveda sankcijas Rusijai

Vladimiras Putinas ir Barackas Obama
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiras Putinas ir Barackas Obama
Šaltinis: 15min.lt/BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Naujienų agentūra „Unian“ skelbia, kad Krymą okupavę Rusijos kariai sustiprino Ukrainos karinių dalinių blokadą Kryme. Siekdama užblokuoti Ukrainos laivyną okupacinė Rusijos kariuomenė nuskandino du savo laivus. Vėliau pranešta, kad JAV įveda sankcijas Rusijai, o JAV eskadrinis minininkas plaukia į Juodąją jūrą.

Papildyta 22.29 val. Krymo Aukščiausiosios Tarybos sprendimą prijungti Krymo autonomiją prie Rusijos padiktavo rinkėjų valia, pareiškė Krymo Ministrų Tarybos pirmininkas Sergejus Aksionovas. „Mūsų deputatai pakluso rinkėjų valiai. Deputatai bendravo su jais ir savo sprendimais išreiškė jų valią“, – sakė premjeras žurnalistams ketvirtadienį vakare.

Pasak S.Aksionovo, Krymo autonomija tęsią valdžios struktūros formavimą, pavyzdžiui, jau priimtas sprendimas sukurti Krymo gynybos ministeriją. Apie Užsienio reikalų ministeriją jis ketino pranešti vėliau – pasitaręs su Krymo parlamento pirmininku Volodymyru Konstantynovu Rusijoje.

Papildyta 22.25 val. JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį perspėjo, kad referendumas dėl Krymo jungimosi prie Rusijos pažeistų Ukrainos konstituciją ir tarptautinę teisę.

Prezidentas kalbėjo praėjus kelioms valandoms nuo JAV sprendimo taikyti sankcijas, draudžiančias išduoti vizas kai kuriems Rusijos pareigūnams.

„Pasiūlytas referendumas dėl Krymo ateities pažeistų Ukrainos konstituciją, pažeistų ir tarptautinę teisę“, – sakė B.Obama žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

„Bet kurioje diskusijoje apie Ukrainos ateitį privalo dalyvauti teisėta Ukrainos vyriausybė“, – pabrėžė jis.

Papildyta 20.28 val. Asociacijos sutartis – iki gegužės 25 dienos

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy pareiškė, kad Eurpos Sąjunga pasirengusi pasirašyti politinę sutartį dėl asociacijos su Ukraina iki gegužės 25 dienos.

„Mes patvirtiname ES įsipareigojimą pasirašyti Asociacijos sutartį. Šiandien mes nusprendėme, kad prioriteto tvarka mes labai greitai pasirašysime politinę Sutarties dalį – iki rinkimų Ukrainoje gegužės 25 dieną“, – pasakė jis ketvirtadienį per spaudos konferenciją Briuselyje po ES vadovų susitikimo, kuriame buvo svarstomas Ukrainos klausimas.

Papildyta 17.36 val. Estija prisijungė prie ES sankcijų buvusiems Ukrainos valdžios pareigūnams

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė prisijungti prieEuropos Sąjungos (ES) ir ėmėsi sankcijų prieš 18 buvusių Ukrainos valdžios pareigūnų, jų artimųjų ir verslininkų.

„Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į jų smurtinius veiksmus prieš demonstrantus Ukrainoje“, – Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas sakė žurnalistams ketvirtadienį.

Jeigu kuris nors iš šių 18 asmenų turi lėšų Estijoje, jų perkėlimas arba panaudojimas bus įšaldytas

„Tai žmonės, kurie neteisėtai pasisavino Ukrainos turtą ir yra atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus“, – pareiškė jis.

„Jeigu kuris nors iš šių 18 asmenų turi lėšų Estijoje, jų perkėlimas arba panaudojimas bus įšaldytas“, – sakė ministras.

Papildyta 17.20 val. Krymas pasiruošęs įsivesti rublį

Krymas pasiruošęs savo teritorijoje vietoj grivinos įsivesti Rusijos rublį, skelbia naujienų agentūra „Interfaks“. Apie tai paskelbė vicepremjeras Ruslanas Temirgalijevas.

Jis taip pat pareiškė, kad visos Kryme esančios Ukrainos valstybinės įmonės bus nacionalizuotos ir taps Krymo autonomijos nuosavybe.

Papildyta 17.00 val. Ukraina pasirengusi kuo greičiau pasirašyti ES asociacijos sutartį

Ukraina pasirengusi kuo greičiau pasirašyti su Europos Sąjunga Asociacijos sutartį, kurią ankstesniam prezidentui Viktorui Janukovyčiui nesutikus pasirašyti, kilo politinė krizė, sakė ketvirtadienį laikinasis Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas.

„Ukrainos vyriausybė yra apsisprendusi pasirašyti (ES) asociacijos sutartį..., mes pasirengę (tai padaryti) kuo greičiau“, – pažymėjo jis po susitikimo su ES lyderiais skubiai sušauktame posėdyje Briuselyje.

Papildyta 15.50 val. JAV eskadrinis minininkas plaukia į Juodąją jūrą

JAV eskadrinis minininkas „USS Truxtun“, apginkluotas valdomomis raketomis, plaukia į Juodąją jūrą, kur dalyvaus pratybose su Bulgarijos ir Rumunijos pajėgomis, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos, pridūrusios, jog šie manevrai buvo suplanuoti dar prieš prasidedant krizei Ukrainoje.

„Juodojoje jūroje šis laivas aplankys vieną uostą ir dalyvaus įprastose, anksčiau suplanuotose pratybose su sąjungininkais ir partneriais tame regione, – sakoma Amerikos karo laivyno pranešime. – „Truxtun“ operacijos Juodojoje jūroje buvo suplanuotos gerokai anksčiau nei jis išplaukė iš Jungtinių Valstijų.“

Tas laivas priklauso JAV lėktuvnešio „George H.W.Washington“ kovinei grupei, kuri išplaukė iš savo bazės Virdžinijoje vasario viduryje.

O.Turčynovas: Krymo valdžia dirba jausdami įremtą ginklą

Prorusiška valdžia Ukrainos Krymo regione yra neteisėta ir dirba su įremtu ginklu, ketvirtadienį sakė Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas.

Valdžia Kryme yra visiškai neteisėta, ir parlamentas, ir vyriausybė. Jie yra priversti dirbti jausdami įremtą ginklą ir visus jų sprendimus diktuoja baimė, ir jie yra neteisėti, – O.Turčynovo žodžius citavo atstovė.

„Valdžia Kryme yra visiškai neteisėta, ir parlamentas, ir vyriausybė. Jie yra priversti dirbti jausdami įremtą ginklą ir visus jų sprendimus diktuoja baimė, ir jie yra neteisėti“, – O.Turčynovo žodžius citavo atstovė.

Pasak jos, O.Turčynovas vėliau ketvirtadienį paskelbs pareiškimą dėl Krymo, kurio parlamentas ketvirtadienį nusprendė prisijungti prie Rusijos Federacijos.

Kryme suimtos dvi protestavusios „Femen“ aktyvistės

Krymo regiono sostinėje Simferopolyje ketvirtadienį buvo suimtos dvi moterų judėjimo „Femen“ aktyvistės, kurios prie parlamento pastato protestavo apsinuoginusios krūtines prieš Rusijos intervenciją į Ukrainą.

Vieną iš protesto akcijos dalyvių policija sulaikė po kelių sekundžių, o antra ėmė bėgioti aplinkui, šaukdama „Stop Putino karui!“. Šie žodžiai buvo užrašyti ir ant jos krūtinės.

Vėliau pareigūnams pavyko sulaikyti antrą protestuotoją ir įsodinti į saugumo pajėgų furgoną. Kai kurie šią akciją stebėję žmonės rėkė: „Prostitutės!“.

Kol kas šių dviejų moterų tautybės neskelbiamos.

Rusijos pajėgoms kontroliuojant Krymo pusiasalį, regiono parlamentas ketvirtadienį nusprendė, kad referendumas dėl regiono prisijungimo prie Rusijos vyks kovo 16 dieną.

ES lyderiai per susitikimą dėl Ukrainos ragina rinktis dialogą, bet neatmeta sankcijų galimybės

Europos lyderiai, ketvirtadienį susirinkę aptarti Ukrainos krizės, spaudžia Rusiją rinktis dialogą ir deeskalavimą, ir perspėja, kad galimos sankcijos, jei Maskva atsisakys diplomatinio sprendimo.

„Turime užtikrinti, kad Rusija ir Ukraina kalbėtųsi viena su kita“, – sakė britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas, atvykęs į skubiai sušauktą susitikimą, kuris buvo surengtas Krymo parlamentui paprašius prijungti regioną prie Rusijos.

Tačiau atkartodamas Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų ir kitų šalių lyderių pareiškimus, D.Cameronas sakė, jog svarbu pasiųsti žinią Maskvai, kad įvykiai Kryme yra „nepriimtini ir turėtų turėti pasekmių“.

Rusijos pajėgos de facto perėmė strateginę svarbą turinčio Krymo, kur yra dislokuotas Kremliaus Juodosios jūros laivynas, kontrolę – po to, kai vasario 22 dieną buvo nušalintas promaskvietiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Šio pusiasalio, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, parlamentas ketvirtadienį paprašė prezidento Vladimiro Putino leisti prisijungti prie Rusijos ir paskelbė, kad kovo 16 dieną įvyks referendumas šiuo klausimu.

Į ES viršūnių susitikimą pakviestas Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas apkaltino Rusiją tęsiant provokacijas aplink ukrainiečių bazes Kryme.

„Tai ne tik Ukrainos ir Rusijos krizė, tai – krizė Europoje“, – sakė A.Jaceniukas, kurio pakvietimas buvo stiprus simbolinis gestas.

„Turi būti grįžta prie tarptautinės teisės ir tai reiškia kiekvienos šalies teritorinio vientisumo užtikrinimą, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. – Negalime įprastai dirbti (su Rusija)“.

Pasak jos, lyderiai kalbėsis apie „įvairias sankcijas“, jeigu V.Putinas atsisakys nusileisti, o šaltiniai ES sakė, kad pirmoji baudžiamųjų priemonių fazė tikriausiai bus diplomatinė, o ne ekonominė.

Tarp pradinių sankcijų Maskvai gali būti derybų dėl vizų režimo liberalizavimo ir ekonominės sutarties sustabdymas. Drastiškesniems žingsniams, tokiems kaip turto įšaldymas ir kelionių draudimas Rusijos pareigūnams, tikriausiai nebus pritarta, iš dalies – dėl glaudžių Europos ekonominių ryšių su Rusija.

Jungtinės Valstijos jau įšaldė derybas dėl investavimo sutarties ir pagrasino imtis tolesnių žingsnių. NATO trečiadienį įšaldė daugumą susitikimų su Rusijos pareigūnais, sustabdė karinį bendradarbiavimą ir nusprendė peržiūrėti visus savo santykių su Maskva aspektus.

Lenkija, Lietuva ir kitos arčiau Rusijos sienų esančios Europos šalys reikalavo stipraus ir vieningo ES atsako, įskaitant reikšmingas sankcijas. Tačiau Vokietija, Nyderlandai ir kitos valstybės buvo linkusios spręsti šią krizę diplomatija, nesusipriešinant su Maskva.

„Turėtume padaryti viską, kad paliktume galimybę deeskalavimui. Jeigu šiandien arba per tolesnes 24, 48 ar 72 valandas padarysime išvadą, kad deeskalavimo galimybės nėra, tuomet, žinoma, sankcijos vėl bus padėtos ant stalo“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte.

Rusija yra trečia didžiausia ES prekybos partnerė ir didžiausia naftos bei dujų tiekėja. ES eksporto į Rusiją apimtys 2012 metais sudarė 123 mlrd. eurų (424,7 mlrd. litų), o Europos bankai yra paskolinę Rusijai apie 200 mlrd. eurų (690,6 mlrd. litų).

Protesto akcijoje netoli ES viršūnių susitikimo vietos dalyvavusi ukrainietė Myroslava Finiv sakė norinti, kad lyderiai imtųsi griežtų priemonių.

„Mūsų lūkesčiai – kad Europos lyderiai paskelbs kokias nors sankcijas (Rusijos) prezidentui (Vladimirui) Putinui ir mėgins pasiųsti jam žinią, kad tokie veiksmai tiesiog nepriimtini“, – pabrėžė ji.

Papildyta 15.20 val. JAV įveda sankcijas Rusijai

„Ria Novosti“ cituoja Unian.net, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pasiruošusios įvesti sankcijas Rusijos valdininkams, kurie, jų manymu, prisideda prie grėsmių Ukrainos teritoriniam vientisumui.

„Itar-Tass“ skelbia, kad Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, jog Barackas Obama jau pasirašė įsakymą įvesti sankcijas oficialiems Rusijos atstovams ir organizacijoms, atsakingiems už demokratinių Ukrainos institucijų užėmimą.

Tikslios pavardės asmenų, kuriems gresia sankcijos, neskelbiamos.

Papildyta 15.02 val. Ginkluoti vyrai neįleidžia ESBO stebėtojų į Krymą

Ginkluoti vyrai sutrukdė keturioms dešimtims karinių stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ketvirtadienį patekti į Krymą, kur jie turi vykdyti stebėjimo misiją, naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatinis šaltinis.

„Jie įstrigo, tačiau nesirengia grįžti. Jų neįleido dvi grupės ginkluotų vyrų – labai profesionalių, puikiai parengtų“, – sakė šaltinis.

Papildyta 13.23 val. Per susirėmimus Kijevo centre žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 100

Nuo 2013 metų lapkričio 30-osios Ukrainoje žuvo ar mirė 100 susirėmimų Kijevo centre dalyvių, ketvirtadienį savo interneto svetainėje pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Vienas žmogus kovo 5 dieną mirė Kijevo 12-ojoje miesto ligoninėje. Jis ten buvo paguldytas gydyti vasario 28 dieną“, – nurodė ministerija.

Nuo vasario 18-osios pagalbos į medikus kreipėsi 1 075 per riaušes sužeisti žmonės, 698 jų buvo paguldyti į ligonines. Ketvirtadienį ryte ligoninėse dar buvo gydoma 216 žmonių.

Per pastarąsias 24 valandas medikų pagalbos kreipėsi 36 žmonės, kurių 22 buvo hospitalizuoti.

Kovo 5 dieną buvo pranešta apie 99 Kijevo centre žuvusius žmones.

Papildyta 11.57 val. Kryme užimta Regionų partijos būstinė

Partijos Krymo skyriaus atstovų teigimu, pagrindinė Regionų partijos būstinė Simferopolyje buvo užimta paryčiais, tai padarė grupė ginkluotų asmenų. Apie įvykį pranešė partijos Krymo skyriaus pirmininko pavaduotojas Vladimiras Ocipenko. Jo teigimu, įsiveržėliai prisistatė esantys Krymo savisaugos būrių atstovai. „Viskas praėjo gana ramiai. Jeigu galima taip pasakyti, tai buvo taikus ginkluotas užėmimas. Žmonės buvo be kaukių, matėsi jų veidai. Šiandien jie neplanuoja palikti patalpų, mums neleidžiama įeiti“, – teigė V.Osipenko.

Taip pat pranešta apie nuskandintą dar vieną – buksyrinį gelbėjimo – laivą „Šachter“.

Papildyta 11.52 val. Tebeblokuojama 10 pasienio objektų

Unian.net teigimu, Kryme ginkluoti Rusijos kariškiai tebeblokuoja 10 pasienio objektų. Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovų teigimu, užblokuotas lieka ir Azovo-Juodosios jūros tarnybos administracinis pastatas. Jį kontroliuoja iki 50 ginkluotų asmenų ir vietos ekstremistų.

Panaši situacija ir kituose užimtuose pastatuose.

Laivų prieplauką „Krymas“ užblokavusi apie 100 ginkluotų Rusijos karių grupė. Svetima kariuomenė kontroliuoja ir čia esančią Simferopolio pasienio tarnybą, ir Simferopolio oro uostą.

Naktį atakuotos ir dar kelios tarnybos, bet pasieniečiai kategoriškai atsisakė pasiduoti.

Blokuojamuose objektuose ribojamos galimybės tarnyboms dirbti, reikalaujama pereiti per rusų kariškių patikrinimo postus. Pasieniečiai patiria moralinį ir psichologinį spaudimą, yra šantažuojami, jiems grasinama. Be to, sulaukiama iš rusų karių bandymų ukrainiečių pasieniečius papirkti.

Papildyta 11.20 val. Donecko srities valstybinė administracija ir Valstybės iždo pastatai buvo atimti iš separatistų, virš jų iškeltos Ukrainos valstybinės vėliavos, praneša Unian.net. Teisėsaugos pareigūnai stiprina šių objektų apsaugą, čia privažiavo specialiosios technikos, tvarkoma teritorija. Naktį milicija sulaikė apie 70 separatistų.

Jie šiuos Donecko pastatus užėmė kovo 5 dieną.

Papildyta 10.28 val. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį blokada buvo kiek susilpnėjusi. Šalia Ukrainos karinių dalinių buvo likę tik vadinamieji „Krymo savigynos“ atstovai.

Tačiau vėliau Rusijos kareiviai be skiriamųjų ženklų grįžo atgal ir pradėjo rengtis stipresnei Ukrainos dalinių apgulčiai – rusai ėmė kasti apkasus.

Turkijos pareigūnai leido JAV kariniam laivui įplaukti į Juodąją jūrą.

Kaip praneša Unian.net, prieš vidurnaktį keli Rusijos laivai išplaukė nežinoma kryptimi, tarp jų buvo ir raketų nešėjas kreiseris „Maskva“, kuris savo buvimu pastarosiomis dienomis blokavo vandens kelią ukrainietiškiems laivams.

Tuo metu Liga.net praneša, kad naktį iš trečiadienį į ketvirtadienį prie kanalo, kuris skiria Juodąją jūrą nuo Donuzlavo ežero, rusai nuskandino didžiulį laivą „Očiakovas“, taip atitverdami kelią į jūrą Ukrainos karinio laivyno laivams iš Pietinės karinės jūrų bazės. 

Pranešama, kad blokuojamos visos Ukrainos karinės bazės.

Ukrainos premjeras: Rusija didina įtampą

Rusija didina įtampą Kryme, ketvirtadienį sakė Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas, rengdamasis susitikti su Europos Sąjungos (ES) lyderiais, dalyvaujančiais skubiai sušauktame viršūnių susitikime dėl šios krizės.

Kijevas nori politinio sprendimo, tad „nuo Rusijos priklauso, ar ji pasirengusi išspręsti šį konfliktą, ar nori didinti įtampą, kaip darė pastarąsias kelias valandas“, – sakė A.Jaceniukas po susitikimo su Europos Parlamento pirmininku Martinu Schulzu.

Pasak A.Jaceniuko, Rusijos pajėgos vėl blokavo ukrainiečių dalinius Kryme, „tad vis dar provokuoja susirėmimus ir įtampą“.

„Paprašėme Rusijos atsakyti, ar jie yra pasirengę išsaugoti taiką ir stabilumą Europoje, ar pasirengę kurstyti kitas provokacijas ir įtampą mūsų dvišalių santykių srityje“, – sakė jis.

Daugiau detalių apie įvykius Kryme A.Jaceniukas nepateikė.

M.Schulzas sakė, kad ką tik buvo pranešimų apie naujus rusų veiksmus Kryme ir jeigu jie bus patvirtinti, tai reikš „realų pavojų ... ir įtampą“.

ES lyderiai turės aptarti, „koks gali būti duotas atsakas“, sakė M.Schulzas. Susitikimo metu turi būti aptarta virtinė galimybių, labai nesutariant dėl to, kaip toli Bendrija turėtų eiti.

Jeigu bus sankcijos, „jos turėtų būti tikslios ir nutaikytos, nulemti apmąstymus kitoje pusėje“, sakė jis.

Krymą kontroliuoja 11 tūkst. prorusiškų pajėgų narių

Ukrainos Krymo regiono naujasis lyderis nurodė, kad prorusiškos pajėgos kontroliuoja visus kelius į šį strategiškai svarbų pusiasalį ir blokuoja visas Ukrainos karines bazes, kurių įgulos dar nepasidavė.

Krymo autonominės respublikos vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas sakė, šiuo metu pusiasalį visiškai kontroliuoja milicijos ir saugumo pajėgos, prie kurių prisidėjo 11 tūkst. „savigynos kovotojų“.

Manoma, kad visi arba dauguma jų yra Rusijos kariai, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir gynybos ministras neigė siuntę pajėgas į Krymą, išskyrus Rusijos Juodosios jūros laivyno bazių kontingentus Sevastopolyje.

Vakarų šalys palaiko naująją Ukrainos vyriausybę ir reikalauja, kad Rusija atitrauktų savo pajėgas iš Krymo, tačiau po trečiadienį vykusių intensyvių diplomatinių veiksmų reikšmingų rezultatų nebuvo sulaukta.

Kalbėdamas trečiadienio vakarą per Krymo vyriausybės posėdį, S.Aksionovas sakė, kad jo vyriausybė nuolat palaiko ryšį su Rusijos pareigūnais, įskaitant didelę Rusijos delegaciją, dabar atvykusią į Krymą.

Trečiadienį Ukrainos gynybos ministerija informavo, jog Rusijos kariai iš dalies užėmė dvi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketų bazes Kryme, tačiau teigė, kad visos raketos liko ukrainiečių rankose.

Gynybos ministerijos atstovas Volodymyras Bova sakė naujienų agentūrai AFP, kad Rusijos pajėgos įžengė į raketų bazę Fiolento kyšulyje netoli Sevastopolio, tačiau nebuvo paleistas nė vienas šūvis.

Tačiau incidentas antroje raketų bazėje pademonstravo absurdišką padėtį Kryme, kai atsakymai į klausimus „Kas kontroliuoja?“ ir „Nuo kada?“ lieka neaiškūs daugelyje to pusiasalio teritorijų, Maskvai stengiantis stiprinti savo pozicijas.

Gynybos ministerijos atstovas sakė, kad prorusiškos pajėgos iš dalies perėmė kontrolę Eupatorijos bazėje, esančioje į šiaurės rytus nuo regiono sostinės Simferopolio.

AFP žurnalistai, apsilankę toje bazėje, išsiaiškino, kad Rusijos pajėgos ją kontroliuoja jau kelias dienas.

Prorusiškų aktyvistų grupės jau buvo atėjusios prie bazės Eupatorijoje derėtis su ukrainiečių kariškių vadais vasario 23 dieną – kitą dieną po to, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliui palankus prezidentas Viktoras Janukovyčius.

„Po derybų mes juos įsileidome“, – sakė toje bazėje dirbantis Ukrainos karininkas Serhijus Aniuškinas.

Nuo to laiko 30-40 Rusijos ginkluotųjų pajėgų narių patruliuoja bazėje tarp kompleksų, įskaitant ginklų ir priešlėktuvinių raketų sandėlius, tačiau jie elgiasi „taikiai“, pridūrė kariškis.

Vis dėlto tai neužkirto kelio didelei grupei, kurią sudarė daugiausiai prorusiškai nusiteikę civiliai, antradienio vakarą mėginti pulti šią bazę. Tuomet jie susidūrė su bazės vartus saugančiais rusų ir ukrainiečių kariais.

Tuo metu bazės vadas ukrainietis netgi ryžosi neįprastam žingsniui – paskambino prorusiškos Krymo vyriausybės atstovui Jurijui Žeribcovui ir paprašė pagalbos.

Rusijos pajėgų įvykdytas faktinis Krymo užėmimas buvo daugiausiai taikus, o nedideli susirėmimai neperaugo į didesnį smurtą.

Tačiau pastaruoju metu ties veiksmai įgijo naują pobūdį: Rusijos pajėgos daugiausiai apsupa arba blokuoja Ukrainos pajėgų bazes, neperimdamos jų kontrolės.

Tuo tarpu Maskva atkakliai neigia, kad Kryme veikia reguliariosios Rusijos pajėgos, tvirtindama, jog uniformuoti ginkluoti asmenys, kurie daugelio buvo įvardyti kaip Rusijos kariai, iš tikrųjų yra „vietos savigynos pajėgos“.

Papildyta 9.28 val. J.Kerry: diskusijos su Ukraina ir Rusija tęsis

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry trečiadienį sakė, kad intensyvios diskusijos su Rusija ir Ukraina artimiausiomis dienomis tęsis, viliantis užsitikrinti dabartinės krizės deeskalavimą.

„Mes šiandien pradėjome procesą, kuris, kaip tikimės, galiausiai nuves prie deeskalavimo“, – sakė J.Kerry žurnalistams po to, kai diplomatinių derybų Paryžiuje diena baigėsi Rusijai atsisakius paklusti Vakarų reikalavimams dėl tiesioginių derybų su naująja Ukrainos vyriausybe.

J.Kerry sakė, kad ketvirtadienį Romoje tęs derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kur jie abu dalyvaus susitikime dėl Libijos.

Aiškiai pasakėme, kad sprendimas eiti į Krymą nėra be kainos. Dabar mums reikia eiti į priekį ir pasižiūrėti, ar išvengėme visų įspraudimo į kampą, kur vis sunkiau rasti kelią, kuris pateikia dialogo sprendimą, – sakė JAV valstybės sekretorius.

Pasak JAV diplomatijos vadovo, trečiadienio derybos buvo konstruktyvios.

„Verčiau būčiau ten, kur esame šiandien, nei ten, kur buvome vakar“, – sakė jis ir pridūrė: „Šiandien mūsų diskusijos buvo labai nuodugnios. Tai sunkūs dalykai. Tai – labai rimta.“

J.Kerry neteikė didelės reikšmės S.Lavrovo atsisakymui Paryžiuje susitikti su Ukrainos užsienio reikalų ministru ir sakė, jog turėjo „nulį lūkesčių“, kad taip įvyks.

Jis taip pat tvirtino, kad sankcijos Rusijai vis dar yra galimybė, bet pabrėžė: „Mums labiau patiktų rasti tam tinkamą diplomatinį sprendimą.“

„Aiškiai pasakėme, kad sprendimas eiti į Krymą nėra be kainos. Dabar mums reikia eiti į priekį ir pasižiūrėti, ar išvengėme visų įspraudimo į kampą, kur vis sunkiau rasti kelią, kuris pateikia dialogo sprendimą“, – sakė JAV valstybės sekretorius.

„Šiandien mane padrąsino tai, jog Rusija užsiminė, kad jiems labiau patiktų, jei mes galėtume rasti tą kelią. Tai – derybų pradžia“, – nurodė jis.

JAV viceprezidentas paskambino Latvijos vadovui

JAV viceprezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskambino Latvijos vadovui Andriui Bėrziniui, Baltijos šalyse tvyrant nerimui po Rusijos invazijos į Ukrainai priklausantį Krymą.

Per pokalbį telefonu jie abu išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl Rusijos įvykdyto aiškaus Ukrainos suvereniteto bei teritorinio vientisumo pažeidimo ir aptarė, kaip geriausiai būtų galima rasti taikų sprendimą, rašoma Baltųjų rūmų pareiškime.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskambino Latvijos vadovui Andriui Bėrziniui, Baltijos šalyse tvyrant nerimui po Rusijos invazijos į Ukrainai priklausantį Krymą.

„Viceprezidentas dar kartą patvirtino ilgalaikį ir nepertraukiamą Jungtinų Valstijų įsipareigojimą taikai ir saugumui Baltijos regione“, – pažymima jame.

Latvijoje gyvena didelė rusų tautinė mažuma. Vienas Maskvos deklaruotų invazijos į Krymo pusiasalį Ukrainoje pateisinimų buvo siekis užtikrinti ten gyvenančių rusų saugumą.

J.Bideno skambutis Latvijos vadovui buvo vienas iš kelių pastarojo meto Baracko Obamos administracijos žingsnių, skirtų parodyti paramą rytų europiečiams, jai siekiant diplomatiniais kanalais deeskaluoti padėtį Ukrainoje.

JT Saugumo Taryba ketvirtadienį posėdžiaus dėl Ukrainos

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba ketvirtadienį surengs naują posėdį už uždarų durų dėl Ukrainos krizės. 15 narių pasiuntiniai turi susitikti 14 val. 30 min. (21 val. 30 min. Lietuvos laiku). Tai bus ketvirtos Tarybos konsultacijos šia tema nuo penktadienio.

Per piktas derybas pirmadienį Rusija kitoms Tarybos narėms pasakė, kad nušalintasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius paprašė Maskvos pasiųsti kariuomenę įstatymui ir tvarkai jo šalyje atkurti, tačiau pagal Ukrainos įstatymus prezidentas neturi tokių galių.

Kaip nuolatinė Saugumo Tarybos narė, Rusija turi veto teisę, todėl gali blokuoti Tarybos rezoliucijų projektus.

A.Merkel vėl skambino V.Putinui

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį per pokalbį telefonu aptarė tarptautinį bendradarbiavimą dėl krizės Ukrainoje, pranešė Kremlius. Kanclerė pati paskambino V.Putinui.

Po ankstesnio pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu V.Putinu Vokietijos kanclerė A.Merkel paskambino JAV prezidentui Barackui Obamai. Kalbėdama su juo A.Merkel pareiškė, kad Rusijos prezidentas prarado ryšį su tikrove.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min