JAV fondas „Carlyle“ atsisakė pirkti „Lukoil“ aktyvus: kuo čia dėta Trumpo aplinka

Tai reiškia, kad pretendentu į aktyvus, vertinamus 20 mlrd. JAV dolerių, liko konsorciumas, į kurį įeina buvęs futbolo klubo „Chelsea“ bendrasavininkis amerikiečių milijardierius Toddas Boehly, JAV federalinė valstybinė korporacija ir Artimųjų Rytų bendrovės, tarp jų bendradarbiaujančios su Donaldo Trumpo administracija ir jo šeima.

Viskas po to, kai prie sandorio prisijungė Trumpo administracija

„Carlyle“ sudarė susitarimą su „Lukoil“ sausį, o kovą Rusijos bendrovė nurašė savo tarptautinių aktyvų vertę. JAV Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC) sandorį patvirtino, tačiau vėliau jis užstrigo prezidento administracijoje.

Rugsėjo pabaigoje paaiškėjo apie naujo pretendento atsiradimą. T. Boehly, kuris 2022 m. kartu su bendrainvestuotojais iš Romano Abramovičiaus išpirko „Chelsea“, kelis mėnesius rengė pasiūlymą dėl „Lukoil“ aktyvų išpirkimo.

Kaip skelbia „The Moscow Times“, jo konsorciumui priklauso:

• JAV Tarptautinė finansavimo ir plėtros korporacija (DFC), vyriausybės vardu investuojanti į užsienio projektus;
• Kataro milijardierių Al Hayatų šeima, kuri glaudžiai bendradarbiauja su Baltaisiais rūmais ir D. Trumpo šeimos nariais – konkrečiai, Albanijos nekilnojamojo turto plėtros projekte, kuriame dalyvauja Ivanka Trump ir Jaredas Kushneris, bei rengiantis Sirijos vamzdynų tinklo rekonstrukcijai, kuria rūpinasi Tomas Barrackas, JAV specialusis pasiuntinys Sirijai ir ilgametis Trumpo bendražygis;
• dvi bendrovės iš JAE – šeicho Tahnouno bin Zayedo Al Nahyano, šalies prezidento brolio, „International Holding Company“ ir „Allied Investment Partners“.

DFC dalis naujoje bendrovėje sudarys apie 15 proc., rašė „Financial Times“. Kartu su T. Boehly ji kontroliuos daugumą vietų direktorių valdyboje.

„Lukoil“ aktyvai apima apie 3 mlrd. barelių patvirtintų ir numanomų naftos bei dujų atsargų, dalis telkiniuose, kurių vidutinė paros gavyba siekia apie 250 tūkst. barelių, naftos perdirbimo gamyklas Bulgarijoje ir Rumunijoje, taip pat 45 proc. dalį Nyderlandų naftos perdirbimo gamykloje, degalinių tinklus Europoje ir JAV.

Dalį vieno iš pagrindinių savo užsienio telkinių, „Vakarų Kurnos-2“ Irake (75 proc.), „Lukoil“ perdavė šalies vyriausybei. Kitu sandoriu ji susitarė su Kazachstano vyriausybe parduoti jai savo dalis vietos telkiniuose; šį sandorį turi patvirtinti JAV.