Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 7d. 06:31 , Atnaujinta: 2020 sausio 7d. 11:21

JAV generolas: laiškas apie pajėgų pasitraukimą iš Irako buvo klaida

Markas Milley
„Scanpix“/AP nuotr. / Markas Milley

Oficialus laiškas, kuriuo Irakas informuojamas apie amerikiečių karių pasitraukimą, tebuvo „juodraštis“ ir jo kol kas neketinta išsiųsti, pirmadienį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley.

Toks laiškas buvo išsiųstas po to, kai praėjusį penktadienį Irake per JAV bepiločio orlaivio antskrydį buvo nukautas įtakingas Irano generolas Qasemas Soleimani, kurio pagerbti pirmadienį Teherane buvo susirinkusios minios iraniečių.

Irako parlamentas sekmadienį savo ruožtu priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria raginama išvaryti Amerikos pajėgas ir koalicijos prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) šalių karius.

JAV brigados generolas Williamas Seely sekmadienį datuotu laišku informavo irakiečių kariškius, kad amerikiečių pajėgos ruošiasi palikti Iraką.

„Gerbiame jūsų suverenų sprendimą įsakyti mums išvykti“, – sakoma laiške, kurio autentiškumą naujienų agentūrai AFP patvirtino tiek Irako, tiek JAV gynybos pareigūnai.

W.Seely sakė, kad JAV vadovaujama koalicija „perskirstys pajėgas“.

„Siekiant įvykdyti šią užduotį, Koalicijos pajėgoms reikia imtis tam tikrų priemonių, kad užtikrintume, kad pasitraukimas iš Irako įvyktų saugiai ir veiksmingai“, – sakoma tame laiške.

„Scanpix“ nuotr./JAV kariai
„Scanpix“ nuotr./JAV kariai

Jame priduriama, kad rengiantis pajėgų išvedimui virš Bagdado Žaliosios zonos, kur įsikūrusi JAV ambasada, skraidys sraigtasparniai.

AFP žurnalistai Bagdade pranešė pirmadienio naktį girdėję žemai skraidant sraigtasparnius.

Tačiau M.Milley pirmadienį to laiško išsiuntimą pavadino klaida.

„Tai buvo klaida, nuoširdi klaida, juodraštinis nepasirašytas laiškas, nes mes perkeliame pajėgas“, – žurnalistams Vašingtone sakė M.Milley.

JAV gynybos sekretorius Markas Esperis sakė, kad tas laiškas „neatitinka“ Vašingtono pozicijos, ir paneigė, kad priimtas sprendimas palikti Iraką.

JAV antskrydis, per kurį nukautas Q.Soleimani ir Irako sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas, sukėlė pasipiktinimą tiek Irane, tiek Irake, o Teheranas pagrasino atkeršyti.

D.Trumpas grasina „kerštu“

Visame Irake dislokuoti apie 5 200 JAV karių, kurie padeda vietos pajėgoms užkirsti kelią IS atsikūrimui.

Jie priklauso platesnei koalicijai, kurią 2014 metais padėti kovoti su džihadistais pakvietė Irako vyriausybė.

Pirmadienį iraniečių aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei verkė melsdamasis prie vėliavomis uždengtų karstų, kuriuose buvo Q.Soleimani ir dar penkių kariškių palaikai.

„Scanpix“/AP nuotr./Ali Khamenei
„Scanpix“/AP nuotr./Ali Khamenei

Po 62-ejų Q.Soleimani nužudymo Iranas atsisakė įsipareigojimų pagal 2015-ųjų branduolinį susitarimą su pasaulio galybėmis.

Tebesiplėtojant žodžių karui, sukėlusiam tarptautinį susirūpinimą ir sukrėtusiam finansų rinkas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino dar „didesniu kerštu“, įskaitant atakas prieš kultūrinius objektus, jei Teheranas smogtų atgal.

Pirmadienį D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „IRANAS NIEKUOMET NETURĖS BRANDUOLINIO GINKLO!“

„Eiti blaivaus proto keliu“

Savo ruožtu Irakas Jungtinėms Tautoms skirtame laiške, su kurio turiniu susipažino AFP, paprašė Saugumo Tarybos pasmerkti JAV drono smūgį Bagdade, kad neįsivyrautų „džiunglių įstatymai“.

Ta operacija buvo „pavojinga eskalacija, galinti išprovokuoti niokojantį karą Irake, regione ir pasaulyje“, rašė Irako ambasadorius prie JT Mohammedas Husseinas Bahras-Aluloomas.

Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po skubaus pasitarimo Aljanso būstinėje Briuselyje perspėjo, kad Iranas privalo vengti „tolesnio smurto ir provokacijų“.

„Šiandienos susitikimo dalyviai paragino laikytis santūrumo ir deeskaluoti įtampą, nes naujas konfliktas niekam nenaudingas“, – pažymėjo J.Stoltenbergas.

„Scanpix“/AP nuotr./Jensas Stoltenbergas
„Scanpix“/AP nuotr./Jensas Stoltenbergas

Saudo Arabija, naftos turtinga JAV sąjungininkė, laikoma pažeidžiama Irano atsakomųjų smūgių atveju, taip pat ragino laikytis santūrumo.

Europos Sąjunga, kurios užsienio reikalų ministrai renkasi į skubias derybas penktadienį, pabrėžė, kad Iranas ir Irakas turėtų būti suinteresuoti „eiti blaivaus proto, o ne eskalacijos keliu“.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį išreiškė apgailestavimą dėl Teherano sprendimo sumažinti savo įsipareigojimus pagal branduolinį susitarimą.

Pagal tą susitarimą buvo numatytas sankcijų Teheranui sušvelninimas mainais į jo pažadus apriboti savo branduolinę programą. Tačiau D.Trumpui 2018 metais išvedus Jungtines Valstijas iš šios sutarties, ji gerokai susilpnėjo.

Nors paskelbė, kad nebesilaikys jokių 2015 metų branduolinio susitarimo apribojimų, Iranas patikino, kad ir toliau bendradarbiaus su JT agentūra, prižiūrinčia jo branduolinę programą.

Gedinčiųjų minios

Teherano gatves pirmadienį užplūdo tūkstančiai žmonių, dalyvavusių ceremonijose Q.Soleimani pagerbti. Valstybinė televizija nurodė, kad jose dalyvavo „keli milijonai“ iraniečių.

„Prisimenu pastarąjį kartą matęs tokią minią per ajatolos Ruhollah Khomeini laidotuves prieš 30 metų“, – tvirtino iraniečių žurnalistas Maziaras Khosravi.

Žygiuodami universiteto link viena pagrindinių Irano sostinės arterija gedulo maršo dalyviai skandavo „mirtis Amerikai“ ir „mirtis Izraeliui“, taip pat mojavo Irako, Libano ir kitų šalių vėliavomis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Teherano gatves užplūdo minios dėl generolo Q.Soleimani žūties liūdinčių žmonių
AFP/„Scanpix“ nuotr./Teherano gatves užplūdo minios dėl generolo Q.Soleimani žūties liūdinčių žmonių

Q.Soleimani, Irane gerbiamas 9-o dešimtmečio karo su Iraku veikėjas, vėliau antradienį bus palaidotas savo gimtajame Kermano mieste.

D.Trumpas šeštadienį paskelbė, kad JAV turi 52 taikinių Irane sąrašą.

„Tie, kurie kalba apie skaičių 52, taip pat turėtų prisiminti skaičių 290. #IR655 Niekuomet negrasinkite Irano tautai“, – tviteryje pareiškė Irano prezidentas Hassanas Rouhani, turėdamas galvoje 290 žmonių, žuvusių 1988-ųjų liepą, kai iš amerikiečių karo laivo paleista raketa virš Persijos įlankos vandenų numušė oro bendrovės „Iran Air“ 655-ojo reiso lėktuvą.

D.Trumpas sakė, kad 52 objektai pasirinkti atsižvelgus į amerikiečių, 1979-ųjų pabaigoje ilgiau nei metams paimtų įkaitais JAV ambasadoje Teherane, skaičių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min