„Aljansas išlieka fundamentaliu pamatu Jungtinėms Valstijoms ir visai transatlantinei bendruomenei.
Ir prezidentas (Donaldas Trumpas, – red.) yra pasakęs, kad stipriai palaiko NATO“, – bendroje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi sakė J.Mattisas.
Kartu jis pabrėžė, kad NATO privalo prisitaikyti prie esamų saugumo iššūkių: „NATO yra pasikeitimų kelyje, ji visada adaptavosi prie saugumo iššūkių, čia nėra nieko naujo“.
„Galbūt pasikeitimo tempas galėtų pagerėti, bet tai yra dalykas, su kuriuo mes galime susidoroti“, – sakė JAV gynybos sekretorius.
„Aš tikiu, kad mes galima vėl įrodyti, jog galime reaguoti į besikeičiančias aplinkybes“, – kalbėjo J.Mattisas.
Jis taip pat paragino NATO nares Europoje didinti gynybos išlaidas.
„Kaip vienas Europos gynybos ministras pasakė praėjusią savaitę: iš visų, besinaudojančių geriausia pasaulyje gynyba, sąžininga reikalauti proporcingai prisidėti prie kainos, būtinos taikai apginti“, – teigė J.Mattisas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams dar antradienį pateikė duomenis apie išaugusį NATO narių europiečių ir Kanados gynybos finansavimą. Aljanso duomenimis, 2016 metais Europos ir Kanados išlaidos gynybai iš viso augo 3,8 proc. arba 10 mlrd. JAV dolerių (beveik 9,5 mlrd. eurų).
„Tai yra reikšminga, bet nepakankama. Mes turime tęsti gynybos išlaidų didinimą Europoje ir Kanadoje“, – per spaudos konferenciją su J.Mattisu sakė NATO vadovas.
Nuo 2014 metų po Krymo aneksijos JAV į kiekvieną Baltijos šalį ir Lenkiją atsiunčia po kuopą karių. Baltijos šalyse taip pat buvo dislokuotos JAV specialiosios pajėgos.
Jis teigė, kad „tai yra lemiamas laikas mūsų transatlantiniam Aljansui“ ir kad su kylančiais iššūkiais pavieniui nesusitvarkys nei Europa, nei Amerika.
J.Stoltenbergas taip pat pasveikino „JAV įsipareigojimus transatlantiniam ryšiui“, o tai, pasak jo, įrodo ne tik Amerikos žodžiai, bet ir veiksmai.
„JAV kariai ir technika šiuo metu atvyksta į Lenkiją ir Baltijos šalis. Tai yra aiškus JAV pasiryžimo būti su Europa šiais neramiais laikais demonstravimas“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.
Kad gynybos ministrai žada priimti sprendimus dėl kovos su terorizmu, taip pat aptars finansavimą gynybai ir batalionų dislokavimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Nuo 2014 metų po Krymo aneksijos JAV į kiekvieną Baltijos šalį ir Lenkiją atsiunčia po kuopą karių. Baltijos šalyse taip pat buvo dislokuotos JAV specialiosios pajėgos.
Šių metų pradžioje JAV dislokavo brigadą Lenkijoje ir ėmėsi vadovauti šioje šalyje formuojamam NATO batalionui. Tokie vienetai, vadovaujami Vokietijos, Kanados ir Jungtinės Karalystės, dislokuoti ir visose trijose Baltijos šalyse.
