Įsteigtas kaip dalis 1995 metų taikos susitarimo, užbaigusio Bosnijos ir Hercegovinos tarpetninį karą, vyriausiasis įgaliotinis prižiūri civilinį susitarimų įgyvendinimą ir turi plačius įgaliojimus šioje Balkanų valstybėje.
Europos šalys, Rusija ir JAV pastaraisiais metais nesutarė dėl vyriausiojo įgaliotinio, kurį skiria Taikos įgyvendinimo tarybos (PIC) valdymo komitetas, atsakingas už Deitono susitarimo priežiūrą, turimų galių.
Vokietijos diplomatas Ch. Schmidtas, kurio atsistatydinimas iš šių pareigų gegužę buvo netikėtas, teigė, kad „konsultacijos bus tęsiamos“, ir išreiškė viltį, jog „artimiausiomis dienomis bus pasirinktas konsensuso kandidatas“.
Tuo tarpu JAV išreiškė nusivylimą, kad jų palaikomam kandidatui, Italijos diplomatui Antonio Zanardi Landi (Antonijui Dzanardžiui Landžiui), nepavyko sulaukti bendro sutarimo, ir pagrasino pasitraukti iš taikos palaikymo institucijos.
Valstybės departamento atstovas spaudai dėl nesėkmingų derybų apkaltino „Europos neryžtingumą“ ir pareiškė, kad JAV „persvarstys savo vaidmenį dabartiniame tarptautiniame atstovavime Bosnijoje ir Hercegovinoje“.
Nuo 1992–1995 metų karo Bosnija ir Hercegovina išlieka padalyta į serbų ir bosnių bei kroatų darinius, kuriuos sieja silpnos centrinės institucijos.
Savo kadencijos metu Ch. Schmidtas, naudodamasis vyriausiojo įgaliotinio galiomis, įskaitant teisę primesti įstatymus arba atleisti išrinktus pareigūnus, įsivėlė į konfliktą su Bosnijos serbų lyderiu ir Maskvos sąjungininku Miloradu Dodiku.
Atsistatydindamas Ch. Schmidtas kaip vieną iš pasitraukimo priežasčių nurodė „didžiulį ir netikėtą“ Vašingtono spaudimą.
JAV pritaria šio posto išlaikymui, tačiau nori, kad kitas vyriausiasis įgaliotinis valdžios svertus perduotų Bosnijos ir Hercegovinos institucijoms.
Gegužę Rusija per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl įvykių šioje Balkanų šalyje paragino nedelsiant uždaryti vyriausiojo įgaliotinio biurą.
Pačioje Bosnijoje ir Hercegovinoje serbų ir kroatų lyderiai ragina šį postą panaikinti arba bent jau sumažinti jo galias.
Tačiau bosnių pareigūnai teigia, kad vyriausiojo įgaliotinio diskrecijos teisė turėtų būti išsaugota.
Pirmadienį lankydamasis Sarajeve, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) pabrėžė, kad kitas vyriausiasis įgaliotinis turėtų vadovautis „Bosnijos ir Hercegovinos pasirinkimu siekti narystės Europos Sąjungoje“.
Be A. Z. Landi, buvusio Romos ambasadoriaus Maskvoje ir Belgrade, kaip galima Ch. Schmidto pamaina buvo pasiūlytas Prancūzijos diplomatas Rene Troccazas (Renė Trokazas).
R. Troccazas, einantis Prancūzijos specialiojo pasiuntinio Vakarų Balkanams pareigas, sulaukia Jungtinės Karalystės ir Vokietijos paramos.
