Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

JAV ir Europos šalys mėgina suburti Vakarų frontą prieš Rusiją

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry
AFP/„Scanpix“ nuotr. / JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry
Šaltinis: BNS
0
A A

JAV ir pagrindinės Amerikos sąjungininkės pirmadienį stengėsi sudaryti stiprų Vakarų frontą, siekdamos įtikinti Rusiją atšaukti strategiškai svarbaus Ukrainos Krymo regiono faktinę okupaciją.

Tačiau kai kurie veikėjai pripažino, jog Vakarų šalys turi nedaug priemonių, išskyrus ekonomines ir diplomatines sankcijas, kuriomis jau anksčiau buvo grasinta, o kritikai sako, jog JAV prezidento Baracko Obamos administracijos pastangos yra per menkos ir pernelyg pavėluotos – po daugelį metų vykdytų pastangų užmegzti draugiškesnius santykius su Maskva.

B.Obama pareiškė, kad Rusijos pajėgų veiksmai Kryme yra tarptautinės teisės pažeidimas.

Jis ragino Kongresą patvirtinti ekonominės pagalbos paketą Ukrainos vyriausybei ir pakartojo anksčiau išsakytus grasinimus, kad JAV imsis sankcijų, kurios pakenktų Rusijos ekonomikai ir izoliuotų Maskvą diplomatiškai, jeigu Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas neatsitrauks.

Pentagonas pirmadienio vakarą paskelbė įšaldantis bendradarbiavimą su Rusijos kariuomene, o vienas aukšto rango JAV pareigūnas, prašęs neviešinti jo vardo, sakė, kad Vašingtonas įšaldo susitikimus, turinčius stiprinti abiejų šalių prekybos santykius.

B.Obama pirmadienio vakarą susitiko su savo nacionalinio saugumo komanda, įskaitant valstybės sekretorių Johną Kerry ir gynybos sekretorių Chucką Hagelį, kad aptartų krizę Ukrainoje.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas sakė, kad Rusiją nebūtų lengva įtikinti atsisakyti kontrolės Kryme.

Keliomis valandomis vėliau J.Kerry turėtų išskristi į Kijevą, kur ketina pademonstruoti JAV palaikymą naujajai Ukrainos vyriausybei, kuri prieš porą savaičių nuvertė prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas sakė, kad Rusiją nebūtų lengva įtikinti atsisakyti kontrolės Kryme.

Tačiau jo pateikti pasiūlymai – pasiųsti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojus, aptarti Rusijos dalyvavimą Didžiajame aštuonete (G-8) ir pradėti diplomatinį dialogą, kurį pasiūlė Vokietija – leido suprasti, kiek nedaug priemonių turi JAV ir Europa.

Vis dėlto Vakarų šalių lyderiai – tai grasindami, tai įtikinėdami V.Putiną – pažymėjo, kokią žalą gali patirti Rusijos dujų, urano ir akmens anglių pramonė, jeigu dėl sankcijų Maskva netektų savo didžiausios klientės – Europos Sąjungos (ES).

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas perspėjo, kad prieš Maskvą gali būti panaudotos diplomatinės, politinės, ekonominės „ir kitokios spaudimo priemonės“.

ES užsienio reikalų ministrai taip pat paskelbė, jog V.Putinas turi iki ketvirtadienio atšaukti pajėgas iš Krymo – kitaip bus įšaldytos jau seniai vykstančios derybos dėl vizų režimo liberalizavimo ir ekonominio bendradarbiavimo.

ES užsienio reikalų ministrai taip pat paskelbė, jog V.Putinas turi iki ketvirtadienio atšaukti pajėgas iš Krymo – kitaip bus įšaldytos jau seniai vykstančios derybos dėl vizų režimo liberalizavimo ir ekonominio bendradarbiavimo.

„Manau, padėtis yra gana aiški – reikia pamatyti grįžimą į kareivines“, – ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton sakė Briuselyje, kur ministrai taip pat įšaldė pasiruošimus G-8 viršūnių susitikimui, kurį planuojama surengti birželį Rusijos mieste Sočyje.

Vašingtone B.Obama pareiškė: „Stiprus pasmerkimas, pasklidęs iš šalių visame pasaulyje, rodo, kokiu laipsniu Rusija yra klaidingoje istorijos pusėje.“

„Iš tikrųjų yra du keliai, kuriuos šiuo metu gali rinktis Rusija, – pridūrė JAV lyderis. – Su laiku šis planas (įsiveržimas į Krymą) Rusijai brangiai kainuos, ir dabar jiems laikas apsvarstyti, ar jie gali patenkinti savo interesus, grįždami prie diplomatijos, o ne jėgos.“

Rusija taip pat stengėsi pakreipti pasaulio debatus į savo pusę.

Per Jungtinių Tautų (JT) posėdį Ženevoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Ukraina turėtų grįžti prie vasario 21 dieną pasirašytos sutarties, kuria buvo siekiama užbaigti beveik tris mėnesius trukusius neramumus Kijeve.

Ta sutartis turėjo išspręsti kai kuriuos nesutarimus tarp opozicijos protestuotojų ir prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybės. Tačiau demonstrantų ji nenuramino, o V.Janukovyčius jau kitą dieną po jos pasirašymo pabėgo iš Kijevo ir galiausiai pasitraukė į Rusiją.

JAV pareigūnai sakė, kad vasario 21-osios sutartis galėtų tapti pagrindu krizės politiniam sprendimui, tačiau ji turi būti smarkiai pakeista.

Tiek J.Kerry, tiek S.Lavrovas trečiadienį dalyvaus susitikimuose Paryžiuje, kur bus tariamasi dėl pabėgėlių antplūdžio Libane, sukelto kito karo prie NATO sienų – jau trejus metus vykstančio kruvino pilietinio konflikto Sirijoje. Tikėtina, kad jiedu taip pat aptars krizę Ukrainoje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min