Svarbiausios naujienos
Trumpas grasina: dar net nepradėjome stipriai smūgiuoti
18:01
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienio devynių minučių trukmės telefono interviu CNN sakė, kad JAV karinės pajėgos „sunaikina“ Iraną, bet „didžioji banga“ dar tik laukia.
„Mes juos daužome, – sakė D Trumpas. – Manau, kad viskas vyksta labai gerai. Tai labai galinga. Turime galingiausią kariuomenę pasaulyje ir ją naudojame.“
Interviu metu D. Trumpas aptarė įvairias temas, įskaitant numatomą konflikto trukmę, savo nuostabą dėl Irano plataus masto atsakomųjų veiksmų ir numatomą šalies įpėdinystės planą.
Paklaustas, ar JAV imasi daugiau nei karinių atakų, kad padėtų Irano žmonėms atgauti kontrolę savo šalyje iš režimo, D.Trumpas atsakė: „Taip“.
„Iš tiesų taip. Bet šiuo metu norime, kad visi liktų namuose. Lauke nėra saugu“, – sakė jis.
Ir saugumas dar labiau pablogės, sakė JAV prezidentas CNN kanalui.
„Mes dar net nepradėjome jiems stipriai smūgiuoti. Didžioji banga dar net nepasiekė. Didžioji banga netrukus ateis“, – grasino D.Trumpas.
Rubio: režimo pakeitimas nėra oficialus tikslas, bet „mes tikimės, kad iraniečiai galės nuversti šią vyriausybę“.
00:09
Paklaustas, ar režimo pakeitimas yra tikslas Irane, kaip anksčiau nurodė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, valstybės sekretorius Marco Rubio sako, jog JAV norėtų, kad tai įvyktų, bet tai nėra vienas iš dabartinės karinės operacijos tikslų.
„Mūsų misija ir pagrindinis tikslas yra sunaikinti raketas ir jų gamybos pajėgumus, taip pat jų karinio jūrų laivyno pajėgumus“, – pareiškė M.Rubio.
D.Trumpas anksčiau pirmadienį išvardijo dar du tikslus: užtikrinti, kad Iranas negalėtų remti užsienio kovotojų grupuočių ar įsigyti branduolinio ginklo.
„Tačiau mes tikimės, kad Irano žmonės galės nuversti šią vyriausybę“, – sako M.Rubio.
„Nepriklausomai nuo to, kas valdo režimą, tikslas yra užtikrinti, kad jie neturėtų raketų ir dronų, kurie galėtų mums kelti grėsmę“, – sakė jis, tarsi pridėdamas dar vieną karo tikslą – neutralizuoti Irano dronų grėsmę.
Pakartodamas anksčiau šiandien pasakytą D.Trumpo žinią, M.Rubio pareiškė, kad „stipriausi smūgiai [Iranui] dar tik bus suduoti“.
Iranas paskelbė uždarantis Hormūzo sąsiaurį
23:04
Irano revoliucinės gvardijos vadas paskelbė, kad Hormūzo sąsiauris uždarytas ir Iranas apšaudys bet kurį laivą, kuris bandys jį praplaukti, praneša Irano žiniasklaida.
Uždarymas kelia grėsmę užblokuoti penktadalį pasaulio naftos srautų ir smarkiai padidinti naftos kainas.
Sąsiauris driekiasi tarp Irano ir Omano, jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra.
Siauriausioje vietoje jo plotis siekia vos 33 km, o laivybos keliai – apie 3 km kiekviena kryptimi.
Alternatyvių maršrutų beveik nėra, todėl bet koks sutrikimas akimirksniu paveikia pasaulines kainas.
Analitikai pabrėžia, kad net ir formaliai neuždarius sąsiaurio, pakanka rizikos ar karinių incidentų, kad laivai sustotų, o draudimo bei transporto kainos išaugtų.
„Bloomberg“: „Patriot“ raketų atsargų Katare užteks tik keturioms dienoms
21:38
Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kataras per sąjungininkus nori įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą imtis priemonių, kad būtų sutrumpinta JAV karinių operacijų prieš Iraną trukmė.
Kaip rašo „Bloomberg“, remdamasis šaltiniais, šalys siekia „sukurti plačią koaliciją, kad konfliktas būtų greitai ir diplomatiškai užbaigtas“. Jos bando užkirsti kelią eskalacijai regione ir ilgalaikiam energijos išteklių kainų šokui. Kataro vertinimu, jei laivybos keliai regione liks sutrikdyti iki šios savaitės vidurio, galima tikėtis „didesnės rinkos reakcijos į gamtinių dujų kainas nei staigus augimas pirmadienį“.
Be to, JAE ir Kataras privačiai dirba, siekdami greitai pagerinti savo oro gynybos pajėgumus.
„JAE kreipėsi į sąjungininkus su prašymu padėti vidutinio nuotolio oro gynybos srityje. Kataras paprašė pagalbos kovojant su dronų atakomis, kurios tapo didesne grėsme nei balistinės raketos. Katarui turimų „Patriot“ raketų-perėmėjų atsargų užteks keturioms dienoms, jei jos bus naudojamos dabartiniu tempu“, – rašo „Bloomberg“.
Leidinys pridūrė, kad JAE prezidentas Mohammedas bin Zayedas Al Nahyanas ir Kataro emyras Tamimas bin Hamadas Al Thani pastarosiomis dienomis surengė telefonines derybas su keliais Europos lyderiais, tarp jų – Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.
Irano islamo revoliucinė gvardija grasina, kad JAV nebebus saugios
20:50
Irano islamo revoliucinė gvardija (IRGC) pirmadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos „nebebus saugios“, trečią dieną po bendrų JAV ir Izraelio atakų prieš Islamo Respubliką.
„Priešas turėtų žinoti, kad jų laimingos dienos baigėsi ir jie nebebus saugūs niekur pasaulyje, net savo namuose“, – valstybinei televizijai perduotame pareiškime teigė gvardijos pajėgos, kurios prižiūri jos užsienio operacijas.
JAV patvirtino, kad Irane panaudojo sunkiuosius bombonešius B-1
20:31
JAV karinės pajėgos patvirtino, kad naktį surengė ataką Irane, naudodamos sunkiuosius bombonešius B-1.
„Praėjusią naktį JAV bombonešiai B-1 smogė giliai į Irano teritoriją, siekdami sumažinti Irano balistinių raketų pajėgumus“, – teigia JAV Centrinė vadavietė.
Taip pat buvo paviešintas 45 sekundžių trukmės vaizdo įrašas, kuriame matomi skrydžiui rengiami bombonešiai B-1 ir jų pakilimas.
Ukraina pasirengusi naikinti dronus Artimuosiuose Rytuose, Zelenskis nurodė sąlygą
19:54
Ukraina pasirengusi padėti Artimųjų Rytų šalims kovoti su Irano dronais, jei arabų valstybių lyderiai sugebės susitarti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu dėl paliaubų.
Apie tai sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsakydamas į UNIAN korespondento klausimą. Jis pažymėjo, kad Artimųjų Rytų šalių lyderiai kol kas nesikreipė į Ukrainą su tokiu prašymu.
„Jie žino mūsų patirtį, mūsų galimybes. Labai svarbu, kad visi mato, jog net turint tokį kiekį oro gynybos priemonių, koks yra Artimuosiuose Rytuose, „Shahed“ pasiekia taikinius. Jie pasiekia taikinius, nes jų yra daug: ten yra ir raketos, ir dronai. Tai tie patys „Shahed“, kurie pasiekia mus. Mes numušame didelę jų dalį“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
V.Zelenskis pridūrė, kad partneriai supranta, koks aukštas yra Ukrainos kariuomenės kompetencijos lygis. Ir jei bus atitinkamas prašymas, Ukraina į jį sureaguos.
Tuo pačiu metu jis pažymėjo, kad Artimieji Rytai taip pat gali padėti Ukrainai: „Artimieji Rytai turi glaudžius ekonominius santykius su Rusijos Federacija. Ir turi įtakos. Jei jie duos Rusijai signalą nutraukti ugnį tam tikram laikui – mėnesiui, dviem mėnesiams, tada mes galėsime nusiųsti savo specialistus apsaugoti civilius gyventojus.“
Trumpas – apie Irano nuostolius: jau sunaikinome 10 laivų
19:23
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad JAV jau „stipriai pažengė į priekį“ palyginti su numatytu laiku ir įvardijo, kokių pergalių jau pasiekė. Pasak D.Trumpo, pradžioje buvo numatyta keturios–penkios savaitės. Visgi JAV prezidentas pridūrė, kad Amerika „gali tęsti dar ilgiau“.
D.Trumpas, dėstydamas JAV tikslus Irane, sakė:
„Pirma, mes sunaikiname Irano raketų pajėgumus, ir tai matote kas valandą. Taip pat jų gebėjimą gaminti visiškai naujas ir gana geras raketas.
Antra, mes naikiname jų laivyną. Jau sunaikinome dešimt laivų. Jie guli jūros dugne.
Trečia, mes užtikriname, kad pasaulio terorizmo rėmėjas numeris vienas niekada negalės įsigyti branduolinio ginklo, niekada neturės branduolinio ginklo. Aš tai sakiau nuo pat pradžių. Jie niekada neturės branduolinio ginklo. Jie buvo pakeliui įsigyti jį teisėtai pagal sutartį, kurią mūsų šalis kvailai pasirašė.
Ir galiausiai, mes užtikriname, kad Irano režimas negalės toliau ginkluoti, finansuoti ir vadovauti teroristų armijoms už savo sienų.“
„Mes manėme, kad pasiekėmė susitarimą. Bet tada jie pasitraukė, vėl grįžo, mes manėme, kad susitarėme, ir jie vėl pasitraukė. Aš sakiau, kad su šiais žmonėmis negalima susitarti. Reikia elgtis teisingai“, – grūmojo D.Trumpas.
Ambasadorius – apie smūgius Izraelyje: „Tai yra naujas etapas“
19:15
Jungtinėms Valstijoms (JAV) ir Izraeliui tęsiant puolimą prieš Iraną, Lietuvos ambasadorius Izraelyje Audrius Brūzga sako, kad šalį pastarosiomis dienomis pasiekė kelios skaudžios ir aukų nusinešusios Teherano kontratakos, tačiau lietuviai nenukentėjo. Pasak jo, Tel Avive situacija dėl smūgių iš Irano sąlyginai aprimo, tačiau jas pakeitė grupuotės „Hezbollah“ smūgiai. Keliasdešimt Lietuvos piliečių jau pareiškė norą išvykti.
JAV ir Izraelis šeštadienį pradėjo precedento neturintį puolimą prieš Iraną, per kurį, kaip pranešama, jau žuvo keli šimtai žmonių.
Tel Avive reziduojantis Lietuvos ambasadorius A.Brūzga sako, kad pirmosiomis dienomis Iranas kontratakavo kelis šalies miestus, įskaitant ir Tel Avivą bei jo priemiesčius, tačiau pirmadienį intensyvumas slopsta.
„Šiandien to intensyvumo mažiau, naktis buvo pakankamai rami, gal tik porą kartų žmonėms teko bėgti į slėptuves. Kai pirmą parą sirenos skambėjo praktiškai be perstojo.
Tad akivaizdžiai matosi, kad intensyvumas lėtėja, tos paleidžiamos raketos yra pavienės, nebėra tokio masinio apšaudymo, kuris buvo birželio mėnesį“, – pasakojo įvykių sūkuryje atsidūręs Lietuvos diplomatas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas paaiškino, kodėl JAV griebėsi smūgių prieš Iraną
19:04 Atnaujinta 19:12
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tiesioginėje spaudos konferencijoje pateikia argumentus, kodėl buvo atakuotas Iranas. Savo kalbą D.Trumpas pradeda nuo trumpos informacijos apie JAV atakas prieš Iraną.
JAV prezidentas teigia, kad Iranas ignoravo JAV įspėjimus ir „atsisakė nutraukti branduolinių ginklų kūrimą“, net ir po to, kai JAV praėjusiais metais „sunaikino“ jo branduolinę programą, sako jis.
Jis toliau teigia, kad Iranas kelia tiesioginę grėsmę Amerikos pajėgoms regione ir JAV.
Pasak JAV vadovo, režimo konvencinė balistinių raketų programa sparčiai ir dramatiškai augo, o tai kėlė labai aiškią, milžinišką grėsmę Amerikai ir mūsų pajėgoms, dislokuotoms užsienyje.
„Režimas jau turėjo raketų, galinčių pasiekti Europą ir mūsų bazes, tiek vietines, tiek užsienyje, ir netrukus būtų turėjęs raketų, galinčių pasiekti mūsų gražią Ameriką“, – kalbėjo D.Trumpas.
Trumpas: operacija Irane buvo mūsų paskutinė geriausia galimybė pašalinti grėsmę
D.Trumpas tvirtina, kad bendra JAV ir Izraelio operacija prieš Iraną buvo „geriausia galimybė“ kovoti su Teherano režimo keliamomis grėsmėmis.
„Tai buvo mūsų paskutinė geriausia galimybė smogti – tai, ką darome dabar – ir pašalinti nepakeliamas grėsmes, kurias kelia šis sergantis ir grėsmingas režimas. Ir jie iš tiesų yra sergantys ir grėsmingi“, – D.Trumpas minėjo savo kalboje Baltuosiuose rūmuose.
Vokietijos kancleris skubiai vyksta pas Donaldą Trumpą
18:50
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį išvyko į Vašingtoną, kur taps pirmuoju Europos lyderiu, apsilankiusiu pas prezidentą Donaldą Trumpą po to, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną.
Anksčiau suplanuotame antradienio susitikime Baltuosiuose rūmuose buvo tikimasi daugiausia dėmesio skirti karui Ukrainoje, JAV ir ES prekybos įtampai bei platesnėms pastangoms atkurti pašlijusius transatlantinius ryšius.
Dabar pagrindinė tema bus karas, prasidėjęs po JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną, per kurias žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei. Teheranas į tai atsakė smūgiais į taikinius visame regione ir už jo ribų, o greitos kovų pabaigos nematyti.
Vokietijos kancleris, ilgametis griežtas islamo respublikos vadovybės kritikas, sekmadienį pareiškė, kad Berlynas kartu su Irano žmonėmis jaučia „palengvėjimą“, jog „mulų režimas artėja prie pabaigos“.
Klausiamas, ar ataka atitiko tarptautinę teisę, F. Merzas atsakė, kad dabar ne laikas „pamokslauti mūsų partneriams ir sąjungininkams“, ir priminė ankstesnius nesėkmingus bandymus pažaboti Teherano branduolinę ir raketų programas.
Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) sekmadienį pareiškė esančios pasirengusios ginti savo ir sąjungininkų interesus Persijos įlankoje, prireikus imantis „gynybinių veiksmų“ prieš Iraną.
Grahamas sukritikavo 3 Europos šalis
D. Trumpo sąjungininkas, respublikonų senatorius Lindsey Grahamas, sukritikavo visas tris šalis už, jo žodžiais, „apgailėtinai švelnų“ atsaką į Amerikos operaciją.
Vokietija vėliau aiškiai pareiškė, kad prie karo neprisijungs, išskyrus veiksmus, būtinus apsaugoti savo kariams, dislokuotiems Artimuosiuose Rytuose.
„Mums tai reiškia tik tiek, kad mūsų Bundesvero kariai, jei būtų užpulti, gintųsi“, – sakė užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis, pridurdamas, kad jokių papildomų priemonių neplanuojama.
Plintantis karas Artimuosiuose Rytuose ir Europos pozicija šiuo klausimu tampa dar vienu potencialiu nesutarimų šaltiniu F. Merzo ir D. Trumpo susitikime, vykstančiame didėjančio susvetimėjimo tarp ilgamečių sąjungininkų fone.
„Atkurti pasitikėjimą“
Daug kas skiria 70-metį F. Merzą, krikščionį demokratą, pasižymintį transatlantiniais ir daugiašaliais instinktais, ir 79-erių D. Trumpą, buvusį nekilnojamojo turto magnatą ir realybės šou žvaigždę, vadovaujantį amerikai.
Nepaisant to, F. Merzui, kartu su NATO vadovu Marku Rutte, Italijos premjere Giorgia Meloni ir Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, pavyko palaikyti draugiškus santykius su D. Trumpu ir išvengti jo pykčio ar pašaipų.
Iš dalies jam tai pavyko įvykdžius pagrindinį D. Trumpo reikalavimą ir smarkiai padidinus Vokietijos išlaidas gynybai, atsižvelgiant į Amerikos poziciją, kad Europos NATO narės turi labiau prisidėti prie bendros gynybos.
Kalbant apie D. Trumpo įvestus muitus, F. Merzas galėjo pabrėžti, kad už atsakomųjų priemonių valdymą atsakinga Europos Sąjunga (ES), o ne jos 27 valstybės narės.
Ovaliajame kabinete F. Merzas pristatys ES „suderintą poziciją“, sakė jo atstovas spaudai ir pridūrė, kad „verslui reikia planavimo saugumo, ir tai galioja abiejose Atlanto pusėse“.
Vokietijos mašinų gamybos lobistų grupė paragino jį, „nepaisant dabartinio dėmesio karui Irane“, „pasinaudoti gerais santykiais su JAV prezidentu D. Trumpu, siekiant visapusiško ir patikimo muitų susitarimo tarp ES ir JAV“.
F. Merzas kartais prieštaraudavo permainingam JAV prezidentui, ypač dėl Ukrainos, ir dažnai tvirtindavo, kad Europa geopolitinių sukrėtimų laikais turi tapti suverenesnė.
Per pirmąjį susitikimą Baltuosiuose rūmuose praėjusių metų birželį F. Merzas paragino D. Trumpą daryti spaudimą Maskvai, kad ši nutrauktų plataus masto karą Ukrainoje, siaučiantį nuo 2022 metų Rusijos invazijos pradžios.
Tuo metu D. Trumpas pavadino F. Merzą „labai geru žmogumi, su kuriuo galima turėti reikalų“ ir ironiškai pridūrė, kad jis gali būti „sunkus“ – šis komentaras buvo plačiai suprastas kaip pritarimas, o ne kritika.
F. Merzas tuomet taip pat atkreipė dėmesį į D. Trumpo vokiškas šeimos šaknis, įteikdamas jam senelio vokišką gimimo liudijimą ir pakviesdamas apsilankyti protėvių žemėje.
Vasario mėnesį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje F. Merzas atkreipė dėmesį į „gilų plyšį“ tarp tradicinių sąjungininkių, tačiau taip pat paragino Ameriką „kartu atkurti ir atgaivinti transatlantinį pasitikėjimą“.
