Dėl to policijos departamentai su kiekvienais metais savo suvestinėse turi vis daugiau „šaltų“ bylų“, kurių išaiškinimo tikimybė su kiekvienais metais mažėja.
„Tarp mūsų vaikšto žudikai. Jie gyvena mūsų bendruomenėse“, – teigia Howardas Mortonas, Families of Homicide Victims and Missing Persons draugijos vadovas. „Nesugebėjimas susekti žudikų kelia grėsmę viešajam saugumui“.
Išaiškinimo procentas nustatomas lyginant per metus išaiškintų žmogžudysčių skaičių su tais metais įvykdytų žmogžudysčių skaičiumi. Prie išaiškintų žmogžudysčių priskiriamos ir ne tais pačiais metais įvykdytos žmogžudystės.
1963-aisiais JAV buvo įvykdytos 4 566 kriminalinės žmogžudystės. 2007-aisiais tokių žmogžudysčių buvo jau 14 811. Išaiškinimo procentas pastaraisiais dešimtmečiais krito itin stabiliai. Aštuntajame dešimtmetyje buvo išaiškinama mažiau 80 procentų žmogžudysčių. Devintojo dešimtmečio pradžioje – mažiau 70 procentų.
Miestuose su daugiau nei milijonu gyventojų 2007-aisiais išaiškinimo procentas tesiekė 59 procentus.
Detektyvai nurodo, jog bėgant metams liudininkai miršta, o atsiminimai išblėsta, todėl senųjų atvejų tyrimas darosi vis sudėtingesnis. Su tokiomis bylomis dirbantys teisėsaugininkai skundžiasi, jog jų departamentuose elementariausiai trūksta darbo jėgos. Policija skundžiasi kasmet mažėjančiu finansavimu.
Richardas Waltonas, knygos ,,Cold Case Homicides: Practical Investigative Techniques” autorius, akcentuoja pasikeitusį žmogžudysčių pobūdį.
Šiomis dienomis dauguma žudymų yra susiję su narkotikais ir gaujomis. Itin dažnai šaudoma iš pravažiuojančio automobilio, todėl miršta ir visiškai niekuo dėti žmonės.
Septintajame dešimtmetyje 70 procentų žudikų pažinojo savo aukas. Šiandien šis procentas yra gerokai mažesnis.
Be to, kuomet žudo gaujos, liudininkai beveik visuomet būna įbauginti.
