ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis praėjusią savaitę aplankė Ukrainos karius Donbase ir per tvorą pažvelgė į Rusijos remiamų separatistų pozicijas.
„Mes nebegyvename Jaltos laikais. Europos Sąjunga yra patikimiausia Ukrainos partnerė ir negali būti tik stebėtoja, kol JAV, NATO ir Rusija diskutuoja apie Europos saugumą“, – viešėdamas Ukrainoje pareiškė diplomatas.
Po vizito pasirodė nuomonių, kad tokia J.Borrellio kelionė liudija naują ES susidomėjimą Bendrijos strateginės autonomijos idėja ir apskritai didesnį dėmesį gynybos klausimais.
Bet kiti pirštais rodo į faktus. Pirmadienį, kai JAV ir Rusijos diplomatai susėdo Ženevoje aptarti Europos saugumo klausimus, europiečių ten nebuvo. Trečiadienį, kai posėdžiaus NATO ir Rusijos taryba, ES, kaip institucijos, ten irgi nebus – nors 21 valstybė priklauso tiek Bendrijai, tiek Aljansui.
Ir nors tokios ES šalys narės kaip Prancūzija ir Vokietija atskirai kalbasi su Rusija, akivaizdu, kad šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas nelaiko Bendrijos nepriklausoma žaidėja – suprask, blokas kaip tik prilipdytas prie JAV norų ir sprendimų.
„Tai labai erzina europiečius šiuo labai sudėtingu metu – pastarieji mėnesiai neturi precedento nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Kalbama apie mūsų saugumą, bet mūsų pokalbiuose nėra“, – „The New York Times“ teigė prancūzas saugumo analitikas Francois Heisbourg'as.
15min kalbinti analitikai sutiko, jog Europa iš esmės pati kalta dėl to, kad į ją nekreipiamas dėmesys – nors, žinoma, JAV diplomatai tikina, esą visus sprendimus ir darbotvarkę derina su sąjungininkais Senajame žemyne.
Kita vertus, į vykstančias derybas Bendrija neįtraukiama visų pirma todėl, kad su ja šnekėtis nenori pati Rusija – Kremliui naudinga kalbėtis tik su JAV ir vengti diskusijų su tarptautinėmis organizacijomis.
