Gyvenimą gatvėje, vaikystėje patirtą prievartą rastume dažno iš dalyvių biografijose, ir į „Peer 1“ programą jie įsijungia tikėdamiesi nebegrįžti prie priklausomybių ir nusikalstamos veiklos, atstatyti savo gyvenimą ir integruotis į visuomenę, rašoma „Reuters“ pasakojime.
Paulas Thompsonas pradėjo uostyti klijus dar būdamas dešimties metų. Iš pradžių jam tai atrodė pakankamai nekalta pramoga, tačiau tai buvo pirmas žingsnis, vedęs priklausomybių ir nusikaltimų keliu. Būdamas 17-os jis buvo pirmą kartą nuteistas dešimčiai metų už ginkluotą apiplėšimą, o po paleidimo dar kelis kartus kalėjo dėl lygtinio paleidimo taisyklių pažeidimo.
Nuo jo nusisuko šeima ir draugai, nebeliko asmens, kuriam jis galėtų paskambinti atsitikus bėdai. Kaip tik tuo metu, 1989 metais jo gyvenime atsirado „Peer 1“ programa.
Paklausęs drauge kalėjusio bičiulio patarimo, jis susisiekė su gydymo centru ir būdamas 36-erių priimtas į programą. Daugiau nei po dviejų dešimtmečių P.Thompsonas vis dar gydymo centre, kur šiuo metu dirba direktoriaus pavaduotoju.
126 vietų narkotikų ir alkoholio reabilitacijos centre vyrai, kurie daugelį metų keliavo iš vieno kalėjimo į kitą, yra atsakingi vieni už kitus. Jeigu vienas sulaužo taisykles, kiti privalo apie tai pranešti, priešingu atveju jiems bus taikomos tos pačios nuobaudos. Šiame centre vyrai praleidžia iki vienerių metų. Centre naudojami įvairūs terapijos metodai: nuo šeiminės grupinės terapijos iki akistatos seansų grupinei atsakomybei ugdyti ir pasitikėjimą auginančių pratimų.
„Asmeniui, kuris kalėjo beveik visą savo gyvenimą, ypač nelengva paskųsti kitą. Tuo tarpu mes juos mokome, kad nėra nieko blogo laikyti kitą atsakingu už savo veiksmus“, – teigia P.Thompsonas.
Asmeniui, kuris kalėjo beveik visą savo gyvenimą, ypač nelengva paskųsti kitą. Tuo tarpu mes juos mokome, kad nėra nieko blogo laikyti kitą atsakingu už savo veiksmus.
Pasekmės už sulaužytas taisykles gali būti įvairių lygių, pavyzdžiui, už cigarečių atsigabenimą arba neleistiną skambutį tenka valandą žiūrėti į sieną ir apmąstyti savo poelgį arba pasigaminti objektą, iliustruojantį klaidą ir jį dėvėti.
„Tai, tam tikra prasme, žemina, bet tuo pačiu ir verčia permąstyti savo veiksmus“, – sako Ilse Goethals, kuri atliko tyrimą apie terapines bendruomenes Belgijoje.
Pagal programą, pats didžiausias nusikaltimas yra narkotikų laikymas ir grasinimas panaudoti fizinę jėgą. Bausmės už šiuos poelgius įvairios – nuo viešo galvos nuskutimo iki išmetimo iš programos bei grąžinimo į kalėjimą.
Kaip sako I.Goethals, „klientai, kurie užsirašo į šias programas iš kalėjimų, jas pradeda turėdami mažai vidinės motyvacijos, bet yra linkę pasilikti pakankamai ilgai, kad programa suteiktų šiokios tokios naudos“.
Programa „Peer 1“ suteikia vilties net visiškai ją praradusiems kaliniams, kurie išmetami iš kitų programų, demonstruoja socialinių įgūdžių trūkumą, nuolat nusikalsta ir grįžta prie priklausomybių.
Programa „Peer 1“ suteikia vilties net visiškai ją praradusiems kaliniams, kurie išmetami iš kitų programų, demonstruoja socialinių įgūdžių trūkumą, nuolat nusikalsta ir grįžta prie priklausomybių.
11 procentų asmenų, baigusių šią programą, nusikalsta metų laikotarpyje, 21 procentas – dviejų metų laikotarpyje. Kalinių, kurie nelankė panašių programų, statistika šiai neprilygsta, teigia tyrėjas Kimas Englishas.
