Šis liudijimas sukėlė abejonių vyriausybės argumentais, prasidėjus karinio tribunolo posėdžiui, kuriame turėtų būti paskirta bausmė B.Manningui, pripažintam kaltu už šnipinėjimą, kai jis nutekino šimtus tūkstančių konfidencialių dokumentų vyriausybių paslaptis viešinančiam tinklalapiui, vadovaujamam Juliano Assange'o.
Antradienį 25 metų B.Manningas buvo išteisintas pagal jam pateiktą sunkiausią kaltinimą – dėl sąmoningos „pagalbos priešui“; šis sprendimas buvo antausis kariniams prokurorams.
Tačiau armijos eilinis, atsakingas už didžiausią įslaptintos informacijos nutekinimą per Jungtinių Valstijų istoriją, buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo, kompiuterinio sukčiavimo ir kitų nusikaltimų, už kuriuos gresia iš viso iki 136 metų laisvės atėmimo.
Žadėdamas pademonstruoti B.Manningo „nusikalstamą elgesį prieš JAV pajėgas“, vyriausiasis prokuroras majoras Ashdenas Feinas paragino į atsargą išėjusį brigados generolą Robertą Carrą, kontržvalgybos ekspertą, duoti parodymus.
R.Carras, kuris vadovavo Gynybos žvalgybos agentūros Informacijos peržiūrėjimo darbinei grupei, įkurtai po B.Manningo įvykdyto dokumentų nutekinimo, per karinio tribunolo posėdį Fort Mido karinėje bazėje netoli Vašingtono sakė, kad paviešinimas padarė daug žalos.
Paklaustas, ar mano, kad „WikiLeaks“ paviešinta informacija galėjo būti panaudota JAV priešų, R.Carras atsakė: „Be abejo.“
Tačiau spaudžiamas gynybos, R.Carras pripažino, kad nė vienas asmuo, įvardytas su Afganistano karu susijusiuose dokumentuose, kuriuos peržiūrėjo jo darbo grupė, nebuvo nužudytas.
„Dėl Afganistano dokumentų (paviešinimo), kiek žinau, buvo nužudytas tik vienas asmuo. Buvo nužudytas vienas afganas“, – sakė R.Carras, pažymėjęs, kad Talibanas prisiėmė atsakomybę dėl to nužudymo ir siejo jį su „WikiLeaks“ paviešinta informacija.
Tačiau jis pridūrė, kad peržiūrėjus dokumentus paaiškėjo, kad „tokio vardo ten nebuvo“.
