Vis daugiau ekspertų abejoja, kad karą Afganistane galima laimėti. Tuo tarpu B.Obama, kuris jau nusiuntė į šią šalį papildomai 21 tūkst. karių, įdėmiai svarsto galimybę dar didinti karinį kontingentą ir baigia strategijos peržiūrą.
Pernai rinkimų kampanijos metu B.Obama karą Afganistane įvardijo kaip vienintelį naudingą konfliktą kare su terorizmu. Tapęs prezidentu B.Obama jį pavadino „būtinu karu“.
Vietname per vienerius metus mes netekome 5 tūkst. ar daugiau karių, o vietnamiečiai neteko šimtų tūkstančių. Afganistane per vienerius metus žūva 200–300 mūsiškių, o afganistaniečiai netenka kelių tūkstančių, – lygina Michaelas O'Hanlonas.Kovo mėnesį prezidento administracija iš naujo apibrėžė karo tikslus ir dėmesį sutelkė į kovą su „al Qaeda“ bei šio tarptautinio tinklo rėmėjais, demonstruodama pasiryžimą stiprinti Amerikos karines pastangas pažaboti augantį sukilimą.
Padėtis sparčiai blogėja
Tuo tarpu padėtis Afganistane toliau sparčiai blogėja – rugpjūtis buvo kruviniausias mėnuo šioje šalyje dislokuotoms amerikiečių pajėgoms nuo 2001 metų spalio, kai prasidėjo karas.
„Tai nauja strategija. Ji yra pirmoji, ir aš pripažįstu, kad mes ten esame daugiau nei aštuonerius metus“, – rugpjūtį televizijai NBC sakė JAV štabų vadų komiteto pirmininkas admirolas Mike'as Mullenas.
„Tačiau taip pat noriu pasakyti, kad tai pirmasis kartas, kai išties skyrėme resursų strategijai tiek civiliniu, tiek kariniu aspektais. Taigi tam tikromis prasmėmis pradedame iš naujo“, – pridūrė jis.
M.Mullenas, amerikiečių aukščiausio rango karininkas, ragino kovoti su „skurdo kultūra“, kuri naudinga Talibanui.
„Tačiau tai (kova su skurdu) tęsėsi ne vieną dešimtmetį vos kelių kvadratinių mylių teritorijoje Pietų Bronkse“, – į šį admirolo raginimą atkirto laikraščio „The Washington Post“ konservatyvių pažiūrų apžvalgininkas George'as Willas, savo ruožtu paraginęs Jungtines Valstijas trauktis iš Afganistano.
Buvęs NATO Jungtinių pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Wesley Clarkas išreiškė nuogąstavimų dėl konflikto eigos.
„Panašumai su Vietnamu kelia nerimą“, – rašė W.Clarkas Niujorko dienraštyje „Daily News“.
„Ten sukilimui taip pat buvo vadovaujama ir jis buvo remiamas iš anapus sienų tos valstybės, kurioje kariavo mūsų kareiviai. Ten galimybė rasti prieglobstį už tarptautinių sienų taip pat varžė JAV karines pastangas, – rašė atsargos generolas. – Ten platesni politiniai strateginiai sumetimai taip pat nusvėrė karinę konflikto plėtotę.“
Amerikos visuomenės parama mažėja
Brookingso instituto analitikas Michaelas O'Hanlonas, pritariantis B.Obamos puolamajai strategijai Afganistane, sakė, kad kritikai turi geriau suvokti strategiją ir įvykių raidą toje šalyje.
„Viskas, ką jie dabar girdi, tai kalbos apie aukas, apie tai, kad gausesnės mūsų pajėgos kol kas nieko nepakeitė, apie tai, kad (prezidentas Hamidas) Karzai mėgina suklastoti rinkimų rezultatus“, – sakė M.O'Hanlonas.
„Vietname per vienerius metus mes netekome 5 tūkst. ar daugiau karių, o vietnamiečiai neteko šimtų tūkstančių. Afganistane per vienerius metus žūva 200–300 mūsiškių, o afganistaniečiai netenka kelių tūkstančių“, – sakė jis agentūrai AFP.
„Tačiau yra vienas nerimą keliantis panašumas – vietinių vyriausybių korumpuotumas ir jų bendras silpnumas“, – pridūrė analitikas.
Savo komentare atsargos generolas W.Clarkas pateikė dar vieną sugretinimą. Kaip ir Vietnamo karo atveju, „Amerikos visuomenės parama laikui bėgant mažėja, o mūsų įsitraukimas bei aukų skaičius auga“, – rašė W.Clarkas.
Šią savaitę paskelbti CNN ir „Opinion Research Corporation“ viešosios nuomonės apklausos duomenys rodo, kad beveik šeši iš dešimties amerikiečių nepritaria karui Afganistane.
Artimiausiomis savaitėmis B.Obamos laukia naujas mūšis Kongrese, kuriame net gi tarp daugumą turinčių demokratų girdimi nepasitenkinimo balsai.
Kol kas B.Obamą remia gausus būrys įstatymų leidėjų, karinių pareigūnų ir apžvalgininkų. Tačiau visi jie vieningai sutaria, kad Jungtinių Valstijų uždavinys Afganistane yra ne tik didžiulis, bet taip pat labai miglotas.
