JAV valstybės sekretorės pavaduotoja Rose Gottemoeller interviu BNS naujienų agentūrai teigė, kad Maskvos grasinimai neturi pagrindo, nes NATO priešraketinės gynybos sistema esą negali sumenkinti Rusijos strateginės branduolinės ginkluotės kaip atgrasymo priemonės.
„Nemanome, kad Rusijos Federacijai yra grėsmė. Labai aiškiai sakėme, kad ši priešraketinės gynybos sistema (...) yra labai riboto pobūdžio sistema, kuri koncentruojasi į grėsmes iš Artimųjų Rytų, galimai iš Šiaurės Korėjos“, – per interviu Vilniuje sakė R.Gottemoeller.
„Tai negali pakenkti Rusijos strateginio branduolinio atgrasymo potencialui. Taigi jei nėra grėsmės Rusijai, tada nėra tokio pavojaus, kuris reikalautų tokio atsako, apie kurį jie kalba“, – teigė pareigūnė, atsakinga už ginklų kontrolę ir priežiūrą.
Rusija neseniai paskelbė planus dar šiemet Karaliaučiaus krašte dislokuoti balistines raketas „Iskander“. Lietuvos vadovai ne kartą yra išsakę dėl to nuogąstavimą, pabrėždami, kad Maskva jau kurį laiką stiprina ir modernizuoja savo ginkluotąsias pajėgas Vakarų kryptimi.
Paklausta, ar JAV ir NATO svarsto atsaką, jei Rusija vis dėlto įvykdys planus dėl naujos ginkluotės Karaliaučiaus srityje, R.Gottemoeler teigė, kad į situaciją regione atsižvelgiama NATO gynybos planavimo procese.
„NATO aljansas visuomet dirba prie gynybos planavimo. Tai svarbus tikslas, jis buvo svarbus Baltijos šalims. Į viską, kas vyksta šiame regione ir už jo ribų, atsižvelgiama NATO planavime“, – teigė H.Clinton pavaduotoja.
Rimtos diskusijos dėl taktinių ginklų
Lietuvos pareigūnai įtaria, kad Karaliaučiuje Rusija taip pat laiko taktinį branduolinį ginklą. Šie ginklai, kurie skirti pirmiausia mūšio laukui, nėra reglamentuojami jokiomis sutartimis.
Prieš metus sutarusios su Rusija dėl strateginių branduolinių ginklų ribojimo START sutartimi, JAV žadėjo inicijuoti derybas ir dėl mobilesnių taktinių branduolinių ginklų, tačiau Maskva tam nerodo jokio entuziazmo.
„Siekėme inicijuoti tokias derybas, šiuo klausimu su rusais rimtai diskutuojama. Formalių derybų dar nepradėjome, bet vis dar patys turime atlikti namų darbų“, – sakė R.Gottemoeller, kuri buvo JAV vyriausioji derybininkė dėl START sutarties.
Ji atkreipė dėmesį, kad NATO dar tariamasi dėl branduolinės politikos peržiūros dokumento, ir šis darbas nebus baigtas iki gegužę Čikagoje vyksiančio viršūnių susitikimo.
„Taigi mes dar turime neatliktų namų darbų, kad pradėtume derybas. Bet tuo pat metu jau rimtai diskutuojame su Rusija. Vienas iš labai dominančių klausimų yra galimi žingsniai dėl skaidrumo, įskaitant taktinius branduolinius ginklus, kurie galimi net pradėjus rimtas derybas“, – teigė diplomatė.
Lietuvai ir kai kurioms kitoms Europos šalims nerimą kelia galimybė, kad JAV nelauks iš Rusijos pirmojo žingsnio ir pati atitrauks taktinius branduolinius užtaisus iš Senojo žemyno.
Atitraukimo entuziastai sako, kad ginklai, kuriais Šaltojo karo metais siekta atgrasyti Varšuvos pakto šalis nuo invazijos į Vakarų Europą, dabar nebeturi prasmės. Tai ypač akcentuoja Vokietija, tačiau ji nesulaukia Prancūzijos paramos.
Baltijos šalys nėra speciali zona
R.Gottemoeller su Lietuvos pareigūnais taip pat aptarė įprastinės ginkluotės ribojimą – dar vieną jautrų klausimą Baltijos šalims.
Lietuvos pareigūnai yra užsiminę, kad derybų metu buvo siūlymų nustatyti nepalankius karinių pajėgų ribojimus, atsižvelgiant į trijų šalių geopolitinę padėtį Baltijos šalis traktuojant kaip jautrias zonas. Vilniuje svarstyta, ar susitarimai netrukdytų kolektyvinės gynybos įsipareigojimams.
Tačiau paskutiniu metu derybos atsidūrė aklavietėje, o pernai lapkritį JAV sustabdė dalijimąsi duomenimis su Rusija, argumentuodamos, kad Maskva jau ketveri metai yra sustabdžiusi savo dalyvavimą šiame pakte.
Vis dėlto R.Gottemoeler sakė tikinti, jog susitarti pavyks.
„Mūsų požiūriu, dabar yra pats metas modernizuoti ir atgaivinti įprastinės ginkluotės kontrolę Europoje“, – sakė ji.
H.Clinton pavaduotoja pabrėžė, kad susitarimas būtų naudingas ir Baltijos šalims, kurios iki šiol nedalyvavo įprastinės ginkluotės ribojimo sistemoje, tuo sukeldamos Rusijos nepasitenkinimą.
„Kiekviena Baltijos šalis turi rimtų ir pagrįstų saugumo nuogąstavimų, kuriuos sprendžiant turėtų pasitarnauti įprastinės ginkluotės kontrolės režimas Europoje“, – kalbėjo ji.
„Čia nekalbama apie kokias nors specialias zonas. Tai susiję su jūsų įtraukimu sprendžiant saugumo klausimus, kurie jums kelia nerimą, ir priimant sprendimus dėl įprastinės ginkluotės kontrolės režimo“, – teigė R.Gottemoeler.
Originalią sutartį dėl įprastinės ginkluotės ribojimo (CFE sutartį) suderino 22 NATO ir Varšuvos sutarties šalys. Ji buvo pasirašyta 1990 metų lapkritį, siekiant pakeisti karinę konfrontaciją naujų formų saugumo ryšiais.
Ši sutartis buvo atnaujinta Stambule, pasirašius 30 šalių lyderiams. Joje buvo nustatyti pajėgų apribojimai atskirai kiekvienai šaliai, o ne atskiruose blokuose, kaip buvo numatyta ankstesnėje versijoje.
Rusijos 2007 metais priimtas sprendimas įšaldyti kai kurių CFE sąlygų vykdymą buvo atsakas į NATO šalių nesugebėjimą ratifikuoti 1999 metų versijos. Tai taip pat susiję su ginčais su Maskva dėl jos pajėgų dislokavimo Moldovoje ir Gruzijoje.
Amerika Europos neapleidžia
JAV pareigūnė taip pat tikino nepagrįstu esant kai kurių europiečių nerimą dėl amerikiečių planų mažinti pajėgas Europoje, dėmesį sutelkiant Azijai.
Šiemet vienas aukšto rango Lietuvos pareigūnas po susitikimo su JAV valdžios atstovu neoficialiame susitikime teigė susidaręs nuomonę, kad „amerikiečiai išeina, sakydami – pasirūpinkit patys“.
Tačiau R.Gottemoeler tikino, kad JAV partneriai Europoje išlieka itin svarbūs, o Azija daugiau dėmesio sulaukia visų pirma dėl augančio jos vaidmens pasaulinėje ekonomikoje.
„Manau, kad nuomonė, jog JAV dėmesys persikelia į Aziją, paprasčiausiai nėra paremta faktais“, – sakė ji.
„Mes telkiame daugiau išteklių Azijoje, nes pasaulio ekonominėje erdvėje yra svarbių slinkčių, taigi svarbu padėti apsaugoti jūrų susisiekimo kelius ir panašius dalykus“, – kalbėjo R.Gottemoeler.
„Bet tai natūralu. Tai nereiškia, kad yra atsitraukimas nuo svarbaus darbo su mūsų NATO partneriais Europoje“, – teigė diplomatė.
Rusijos protestai liudija brandą
Paklausta, ko JAV tikisi iš sekmadienio Rusijos prezidento rinkimų, kurie turėtų į Kremlių sugrąžinti Vladimirą Putiną, JAV pareigūnė sakė, kad tai rusų reikalas, tačiau atkreipė dėmesį į šalyje nuvilnijusius protestus prieš valdžią.
„Tai, kad Rusijos žmonėms buvo leista išsakyti susirūpinimą taikiuose protestuose, buvo labai teigiamas ženklas. Manau, kad tai dalis brendimo proceso Rusijoje. Tikimės, kad jis tęsis“, – kalbėjo R.Gottemoeler.
„Mums svarbu, kad demokratija sveikai vystytųsi visame pasaulyje. Ir tai ne išimtis“, – teigė ji.
Pernai gruodį V.Putinas apkaltino JAV skatinant protestus prieš jo valdymą ir pareiškė, kad užsienio valstybės investuoja šimtus milijonų dolerių paveikti prezidento rinkimus.
Griežtos Maskvos kritikos buvo sulaukė H.Clinton pareiškimai Vilniuje, kai ji sukritikavo parlamento rinkimus.
