Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 24d. 07:33 , Atnaujinta: 2019 gegužės 24d. 11:43

JAV pareiškė kaltinimų J.Assange'ui dėl Šnipinėjimo įstatymo pažeidimų

J.Assange'as atvyko į teismą
AFP/„Scanpix“ nuotr. / J.Assange'as atvyko į teismą

JAV Teisingumo departamentas ketvirtadienį apkaltino vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assange'ą pažeidus Jungtinių Valstijų šnipinėjimo įstatymą, kai jis 2010 metais viešai paskelbė daugybę įslaptintų arba konfidencialių karinių ir diplomatinių dokumentų.

Teisingumo departamentas atmetė argumentą, kad J.Assange'as veikė kaip žurnalistas.

Departamentas J.Assange'ui paskelbė 17 naujų kaltinimų. Jis, be kita ko, kaltinamas įkalbėjęs tuometę JAV kariuomenės žvalgybos analitikę Chelsea Manning pavogti daugybę įslaptintų dokumentų ir padėjęs jai tai padaryti. „WikiLeaks“ įkūrėjas taip pat kaltinamas nerūpestingai paviešinęs JAV konfidencialius informacijos šaltinius, veikusius Vidurio Rytuose ir Kinijoje, nes jų vardai minimi šiuose dokumentuose.

Dabar J.Assange'ui yra paskelbta iš viso 18 kaltinimų ir buvo atmesti jo argumentai, kad jis tebuvo leidėjas, priėmęs iš Ch.Manning nutekintą medžiagą. Tokiai veiklai garantuojama apsauga pagal JAV konstitucijos 1-ąją pataisą, užtikrinančią žiniasklaidos laisvę.

Naujame kaltinamajame dokumente suponuojama, kad J.Assange'as aktyviai dalyvavo sąmoksle su Ch.Manningu pavogti šimtus tūkstančių įslaptintų dokumentų, „turėdamas priežasčių manyti, jog ši informacija bus naudojama pakenkti Jungtinėms Valstijoms arba kurios nors užsienio šalies naudai“, nurodė Teisingumo departamentas.

Jis pridūrė, kad J.Assange'as 2010 metais atmetė JAV Valstybės departamento perspėjimą pašalinti jo ir amerikiečių kariuomenės konfidencialių šaltinių, veikusių Afganistane, Sirijoje, Irake, Irane ir Kinijoje, vardus. Pažymima, jog tarp šių šaltinių buvo žurnalistų, religinių lyderių, žmogaus teisių gynėjų ir politinių disidentų.

„Assange'o veiksmai galėjo padaryti didelės žalos JAV nacionaliniam saugumui mūsų priešininkų naudai, taip pat sukėlė nesuredaguotoje [medžiagoje] įvardytiems šaltiniams didžiulį ir betarpišką pavojų, kad šiems žmonėms bus pakenkta fiziškai ir/arba jie bus nepagrįstai sulaikyti“, – rašo Teisingumo departamentas.

„Departamentas rimtai vertina žurnalistų vaidmenį mūsų demokratijoje, – sakė JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Johnas Demersas. – Tačiau Julianas Assange'as nėra joks žurnalistas.“

„Ataka prieš žiniasklaidos laisvę“

Šiuo metu 47 metų australas J.Assange'as yra kalėjime Didžiojoje Britanijoje. Už grotų jis buvo pasiųstas dėl to, kad nesilaikė Jungtinės Karalystės teismo nustatytų paleidimo už užstatą sąlygų. Kai atliks jam skirtą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, „WikiLeaks“ įkūrėjas gali būti išduotas Jungtinėms Valstijoms, siekiančioms jo ekstradicijos.

Tačiau kol kas neaišku, ar Britanijos vyriausybė sutiks patenkinti prašymą dėl ekstradicijos, o nauji kaltinimai gali tai apsunkinti.

„WikiLeaks“ piktai reagavo į kaltinimus J.Assange'ui ir sakė, kad jie kelia grėsmę visai žurnalistų bendruomenei.

„Tai beprotybė. Tai nacionalinio saugumo žurnalistikos ir 1-osios pataisos galas“, – rašė „WikiLeaks“ socialiniame tinkle „Twitter“.

Vėliau „WikiLeaks“ pareiškė, kad kaltinimai J.Assange'ui yra „beprecedentė ataka prieš pasaulinę žiniasklaidos laisvę“ ir „eksteritorialus JAV įstatymo taikymas“. Anot organizacijos, Teisingumo departamentas „nori įkalinti J.Assange'ą už nusikaltimus, tariamai įvykdytus ne Jungtinėse Valstijose“.

Žiniasklaidos teisių gynimo organizacijos taip pat griežtai reagavo į kaltinimus „WikiLeaks“ įkūrėjui.

„Julianui Assange'ui pagal Šnipinėjimo įstatymą paskelbti kaltinimai kelia tiesioginę grėsmę žiniasklaidos laisvei ir tiriamajai žurnalistikai, kurioms pakenkiama, kai informuojantys visuomenę yra persekiojami baudžiamąja tvarka už tai, kad skambina pavojaus varpais“, – rašoma organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) pareiškime.

Kaltinimai J.Assange'ui rodo, kad JAV vyriausybė ryžtingai nusiteikusi bausti visus, atsakingus už slaptos informacijos, susijusios su nacionaliniu saugumu, paviešinimą.

Buvusio prezidento Baracko Obamos administracija taip pat persekiodavo už slaptų dokumentų nutekinimą atsakingus asmenis, tarp jų Ch.Manning. Tačiau ji nesiimdavo veiksmų prieš skaidrumo siekiančias organizacijas, tokias, kaip „WikiLeaks“, nenorėdama įsivelti į kovą dėl žiniasklaidos laisvių.

Tačiau po „WikiLeaks“ vaidmens Rusijos operacijoje, kurios tikslas buvo paveikti 2016 metų JAV prezidento rinkimus, pareigūnai Vašingtone pradėjo kalbėti apie šią organizaciją kaip veikiančią petys į petį su JAV priešais.

„WikiLeaks“ paviešino tūkstančius elektroninių laiškų ir dokumentų, pavogtų iš Demokratų partijos kandidatės Hillary Clinton kampanijos serverių. Amerikiečių pareigūnai sako, kad į serverius įsilaužė Rusijos žvalgyba, vėliau perdavusi pavogtus dokumentus J.Assange'ui.

2017 metais dabartinis valstybės sekretorius Mike'as Pompeo Maikas Pompėjas), tuo laikotarpiu vadovavęs Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV), pavadino „WikiLeaks“ „nevalstybine priešiška žvalgybos tarnyba“.

Pasaulį sukrėtusi informacija

„WikiLeaks“ dėmesio centre atsidūrė 2010 metais, kai pradėjo viešinti iš JAV įslaptintos informacijos duomenų bazių Ch. Manning pavogtas bylas. Translytė C.Manning tuo metu dar buvo žinoma kaip Bradley Manningas – žemo rango kariuomenės žvalgybos analitikas, baisėjęsis JAV pajėgų veiksmais Irake bei Afganistane.

Paviešinti dokumentai, vaizdo įrašai ir vidaus susirašinėjimo medžiaga iškėlė į dienos šviesą galimus karo nusikaltimus, kankinimus ir slaptas karines operacijas, taip pat atskleidė neprideramą užkulisinę JAV diplomatų veiklą.

40 puslapių kaltinamajame akte J.Assange'as ir Ch.Manning vaizduojami kaip slapto susitarimo bendrininkai. Ch.Manning 2013-aisiais už konfidencialios informacijos nutekinimą pagal Šnipinėjimo įstatymą buvo skirti 35 metai kalėjimo. Teismas atmetė jos prašymą pripažinti ją informatore (pranešėja).

2017-aisiais B.Obama paskutiniosiomis savo kadencijos dienomis sutrumpino Ch.Manning skirtą laisvės atėmimo bausmę. Tų metų gegužę ji išėjo į laisvę, tačiau anksčiau šį mėnesį vėl buvo pasiųsta už grotų, nes atsisakė bendradarbiauti vykdant tyrimą dėl J. Assange'o.

Teisingumo departamentas nurodė, kad 2009 metais, dar neįsitraukus Ch. Manning, „WikiLeaks“ viešai ragino pateikti tinklalapiui tam tikros įslaptintos medžiagos, susijusios su karais Afganistane bei Irake, kad galėtų ją paskelbti.

„J.Assange'as norėjo, kad „Labiausiai ieškomos slaptos informacijos“ (angl. „Most Wanted Leaks“) sąrašas padrąsintų asmenis neteisėtais būdais gauti ir atskleisti įslaptintą informaciją“, – rašoma kaltinamajame akte.

Jame tvirtinama, kad J. Assange'as negali būti lyginamas su paprastu žurnalistu.

„Joks atsakingas žurnalistas sąmoningai nepaskelbs asmenų, kuriuos jis arba ji žino esant konfidencialiais šaltiniais karo zonose, pavardžių, taip sukeldamas jiems didžiausią pavojų“, – pažymėjo JAV generalinio prokuroro pavaduotojas J.Demersas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

04:10
00:39
01:08

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie 15min