Šie trišaliai mokymai surengti Pchenjanui neseniai paleidus galingiausią iš jo kada nors išbandytų balistinių raketų ir paskelbus, kad Šiaurės Korėja tapo visaverte branduoline galybe.
Dviejų dienų pratybos – jau šeštosios nuo pernai birželio – prasidėjo vandenyse netoli Korėjos pusiasalio ir Japonijos, nurodė Pietų Korėjos gynybos ministerija.
Pietų Korėjos gynybos ministerija: „Per mokymus (priešlėktuvinės gynybos sistemos) „Aegis“ kiekvienos šalies karo laivai imituos potencialių Šiaurės Korėjos balistinių raketų aptikimą ir sekimą bei dalijimąsi informacija.“
„Per mokymus (priešlėktuvinės gynybos sistemos) „Aegis“ kiekvienos šalies karo laivai imituos potencialių Šiaurės Korėjos balistinių raketų aptikimą ir sekimą bei dalijimąsi informacija“, – sakoma ministerijos pranešime.
Pratybose dalyvauja du JAV laivai, taip po vieną laivą iš minėtų Azijos valstybių.
Pietų Korėja ir Japonija yra sudariusios saugumo aljansus su Jungtinėmis valstijomis, nors jų tarpusavio santykius temdo ginčai dėl istorijos ir teritorijų.
Vašingtonas ir Seulas praeitą savaitę surengė didžiausias kada nors organizuotas bendras aviacijos pratybas, kad pademonstruotų savo karinę galią Pchenjanui. Pastarajam Jungtinės Tautos jau kelis kartus skelbė sankcijas už vykdomą balistinių raketų ir branduolinių ginklų kūrimo programą.
Įtampa pusiasalyje vėl paaštrėjo Pchenjanui lapkričio 29 dieną paleidus tarpžemyninę balistinę raketą „Hwasong 15“. Šiaurės Korėja tvirtina, kad ši raketa gali nuskraidinti „itin didelę kovinę galvutę“ į bet kurį JAV teritorijos tašką.
Daugelis analitikų pripažįsta, kad ši raketa galėtų pasiekti JAV žemyninę dalį, bet skeptiškai vertina Pchenjano pareiškimus, kad jis jau yra sukūręs pažangią technologiją, leidžiančią raketos kovinei galvutei atlaikyti sugrįžimą į Žemės atmosferą ir tiksliai smogti numatytam taikiniui.
Praeitą mėnesį atliktas raketos bandymas buvo pirmasis nuo rugsėjo 15-osios. Jis sužlugdė viltis, kad Šiaurės galbūt pristabdė savo ginklavimosi programas, kad atvertų duris galimybei branduolinę priešpriešą spręsti derybomis.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą apsikeitė įžeidimais ir grasinimais, didinančiais nuogąstavimus, kad pusiasalyje, kadaise nuniokotame 1950–1953 metų Korėjos karo, gali kilti naujas ginkluotas konfliktas.
Pietų Korėja pasmerkė vėliausią raketos paleidimą ir pirmadienį įvedė naujų vienašališkų sankcijų savo kaimynei.
Pchenjanas reguliariai pasmerkia jo pašonėje vykdomas jungtines karines pratybas ir laiko jas ruošimusi karui.
Tačiau Japonijos gynybos ministras Itsunori Onodera sekmadienį sakė: „Įtampą didina būtent Šiaurė Korėja. Niekas kitas pasaulyje – aš, premjeras (Szinzo) Abe, prezidentas Trumpas arba (JAV) gynybos sekretorius (Jamesas) Mattisas – netrokšta konfliktų.“
„Jeigu Šiaurės Korėja pažadėtų atsisakyti branduolinės ir raketų programų, tai vestų į dialogą“, – pridūrė jis, lankydamasis vienoje kariuomenės bazėje Japonijos šiaurėje, atvykęs stebėti atskirų Japonijos ir JAV pratybų.
