 |
| Wikipedia.com iliustr./Francis Gary Powersas, JAV žval |
Francis Gary Powersas 1960 m. gegužės 1 d. buvo numuštas sovietų priešlėktuvinės gynybos, kai skrido virš Uralo žvalgybiniu lėktuvu U-2.
„Powersas apdovanotas Sidabrine žvaigžde už didvyriškumą, kurį demonstravo sovietų nelaisvėje. Nors lakūnas-žvalgas buvo niekinamas ir kankinamas baudėjų komandos, jis tylėjo kaip žemė“, – sakoma JAV karinių oro pajėgų spaudos pranešime.
Apdovanojimas įteiktas Powerso vaikaičiams iškilmingos ceremonijos Pentagone metu.
Stojęs tarnauti į CŽV 1956 m., Francis Gary Powersas vykdavo į žvalgybinius skrydžius virš Sovietų Sąjungos teritorijos. Šnipinėdavo lėktuvu „Lockheed U-2“.
Jis tarnavo Turkijos-JAV aviacijos bazėje ir kildavo į skrydžius ties SSRS sienomis su Turkija, Iranu, Afganistanu.
1960 m. gegužės 1 d. Powersas turėjo žvalgyti Aralo jūros, Sversdlovsko, Kirovo, Archangelsko, Murmansko teritoriją ir nusileisti Norvegijoje. Ši data skrydžiui pasirinkta neatsitiktinai: gegužės 1-ąją daugelis šalies ir karinių vadovų buvo paraduose, taigi sprendimas sunaikinti lėktuvą galėjo vėluoti.
Rusai numušė savą lėktuvą
Ankstų rytą Powerso lėktuvas U-2 kirto Sovietų Sąjungos sieną prie Tadžikijos Kirovabado 20 km aukštyje. Po trijų valandų lėktuvas numuštas raketa S-75 ties Sverdlovsku. Sovietai tuomet skelbė, kad į lėktuvą pataikė vienintelė leista raketa. Tačiau iš tikrųjų tai netiesa – šauta net kelis kartus. Be to, į orą kilo ir rusų naikintuvai MiG-19. Per klaidą vienas sovietų naikintuvų buvo numuštas savų, pilotas žuvo...
Įsakymas sunaikinti priešo lėktuvą buvo duotas ir naikintuvui Su-9, kuris neturėjo ginkluotės. Pilotui įsakyta tiesiog taranuoti amerikietį. Tačiau lakūnui tokia užduotis pasirodė per sunki.
Galiausiai į U-2 galą pavyko pataikyti viena iš raketų. Pilotas Powersas liko gyvas, jis katapultavosi. O žemėje buvo sulaikytas Sverdlovsko srities Kosulino miestelio gyventojų.
„Trisdešimties metų vyrukas pražilusiais smilkiniais“
„Parašiutininkas nusileido nelabai sėkmingai – krito ant krūtinės. Norėjome jam padėti“, – prisimena šio įvykio liudininkė Klara Skopina interviu laikraščiui „Sovetskaja Rosija“. Žmonės padėjo JAV šnipui nusiimti šalmą, pirštines. Ištraukę vyruką iš apvalkalo rusai pamatė jauną gražų kokių trisdešimties metų vyrą pražilusiais smilkiniais. Pradėjo gesinti degantį parašiutą ir pamatė angliškas raides.
„Parašiutininkas laikėsi labai oriai, nepratarė nė žodžio. Tik gestais parodė, kad nori gerti. Supratome, kad ji tikrai tvirtos valios, gerai apmokytas. Apsimetė, kad nesupranta nė žodžio rusiškai. Netrukus atskubėjo ir rusų kariškiai“, – prisimena moteris.
Kai informacija apie numuštą lėktuvą apskriejo visą pasaulį, JAV pareiškė, kad tai – mokslinis tyrimų lėktuvas, vykdęs meteorologų užduotis.
JAV šnipą rusai apgyvendino Lubiankos kalėjime. Kaip patys pasakoja, maitino gerai, skyrė atskirą kambarį (tiksliau – kamerą) su minkštais baldais!
Rusai tvirtina, kad JAV šnipo nekankino. Tiesiog jo klausinėjo, o šis neatsakinėjo ir mandagiai atsiprašė, kad dalyvavo tokioje „nedoroje misijoje“.
Šnipas didvyriu tapo tik po 40 metų
„JAV šnipą“ sovietai teisė Tarybų rūmų Kolonų salėje, dalyvaujant daugybei žmonių. Teisme liudijo ir kolūkiečiai, radę Powersą laukuose. Taip pat slaptos aparatūros (rastos lėktuvo nuolaužose) ekspertai. Generalinis prokuroras,
 |
| Wikipedia.com iliustr./U-2 (modelis), kuriuo skrido žvalgas Gary Powersas. |
atsižvelgdamas į lengvinančias aplinkybes (Powersas kilęs iš darbininkų klasės, buvo verčiamas šnipinėti CŽV, o ne pats sugalvojo), siūlė skirti 15 metų kalėjimo. Galiausiai Powersas nuteistas 10 metų: trims kalėjimo ir septyniems metams kolonijoje.
Powersas atsėdėjo tik pusantrų metų. Nes 1962 m. vasario 10 d. Berlyne, ant Glienicke „šnipų tilto“ jis buvo iškeistas į sovietų šnipą Rudolfą Abelį.
Grįžęs į JAV Powersas buvo apkaltintas už tai, kad ne iki galo atliko pareigą: nesunaikino aparatūros ir vaizdo juostos su filmuota medžiaga. Vėliau sulaukė CŽV priekaištų ir už tai, kad nenusižudė, nors turėjo nuodų ampulę.
Vis dėlto Powersui buvo leista toliau dirbti lakūnu kompanijoje „Lockheed“. Tačiau iš jos vėliau buvo atleistas neva dėl to, kad savo knygoje apie 1960 m. įvykius blogai atsiliepė apie CŽV.
Vėliau Powersas taip pat dirbo radijo komentatoriumi, sraigtasparnio pilotu. 1977 m. rugpjūčio 1 d. žuvo gesindamas iš oro gaisrus Santa Barbaroje (sraigtasparnis nukrito į liepsnojančius miškus).
2000 m., nuo lemtingos žvalgybinės misijos praėjus 40 metų, velionio Powerso šeimai įteiktas Karo belaisvio medalis, Kryžius už pasiekimus aviacijoje ir Nacionalinės gynybos medalis.
