Toks sprendimas priimtas gilėjant transatlantinių santykių atotrūkiui dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
Pentagono pranešimas apie karių išvedimą pasirodė po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo (Frydricho Merco) ginčo.
Vokietijos kancleris pirmadienį pareiškė, kad Iranas „žemina“ Vašingtoną prie derybų stalo, o D. Trumpas atkirto, kad Vokietijos vadovas „nežino, ką kalba“.
Be to, D. Trumpas paskelbė, kad kitą savaitę muitai automobiliams ir sunkvežimiams iš Europos Sąjungos (ES) padidės iki 25 proc. dėl kaltinimų, jog blokas nesilaiko praėjusią vasarą pasirašyto prekybos susitarimo.
Pentagono atstovas Seanas Parnellas (Šonas Parnelas) penktadienį sakė, kad maždaug 5 tūkst. karių išvedimas iš Vokietijos turėtų būti „baigtas per artimiausius šešis–dvylika mėnesių“.
„Šis sprendimas priimtas po išsamios departamento pajėgų išdėstymo Europoje peržiūros ir atsižvelgiant į operacijų reikalavimus bei sąlygas vietoje“, – išplatintame pranešime teigė S. Parnellas.
2025 metų gruodžio 31 dienos duomenimis, NATO sąjungininkėje Vokietijoje buvo 36 436 aktyviosios tarnybos JAV kariai, palyginti su 12 662 Italijoje ir 3 814 Ispanijoje.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) šeštadienį pareiškė, kad JAV karių išvedimo „iš Europos ir taip pat iš Vokietijos buvo galima tikėtis“.
NATO nurodė, kad „bendradarbiauja su JAV, siekdama suprasti jų sprendimo dėl pajėgų išdėstymo Vokietijoje detales“.
„Šis koregavimas pabrėžia, kad Europai reikia toliau daugiau investuoti į gynybą ir prisiimti didesnę atsakomybės dalį už mūsų bendrą saugumą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė NATO atstovė Allison Hart (Alison Hart).
„Kodėl neturėčiau?“
D. Trumpas per abi savo kadencijas ne kartą grasino smarkiai sumažinti JAV karių skaičių Vokietijoje ir kitose Europos sąjungininkėse, sakydamas, kad nori, jog Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo gynybą, o ne būtų priklausoma nuo Vašingtono.
Dabar jis atrodo pasiryžęs nubausti sąjungininkus, kurie neparėmė jo karo Artimuosiuose Rytuose arba neprisidėjo prie taikos palaikymo pajėgų itin svarbiame Hormuzo sąsiauryje, kurį Teherano pajėgos faktiškai uždarė.
D. Trumpas taip pat apkaltino Vokietijos automobilių gamintojus, tokius kaip „Mercedes-Benz“ ir BMW, „apiplėšinėjant“ amerikiečius, penktadienį pareiškęs, kad Vokietija ir „kitos Europos valstybės nesilaiko mūsų prekybos susitarimo“.
Vokietija greičiausiai smarkiai nukentėtų nuo didelių muitų transporto priemonėms, nes jai tenka didelė ES automobilių eksporto dalis.
Tokie muitai užkrautų „milžiniškas išlaidas Vokietijos ir Europos automobilių pramonei“, naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime teigė Vokietijos šio sektoriaus lobistinės grupės VDA vadovė Hildegard Mueller (Hildegard Miuler).
Ji paragino skubiai deeskaluoti situaciją ir greitai pradėti derybas šiuo klausimu.
D. Trumpas ketvirtadienį sakė, kad gali išvesti JAV karius iš Italijos ir Ispanijos dėl jų nepritarimo karui.
„Italija mums niekuo nepadėjo, o Ispanija buvo siaubinga, absoliučiai siaubinga“, – žurnalistams Ovaliajame kabinete sakė jis.
„Taip, tikriausiai, tikriausiai taip ir padarysiu. Kodėl neturėčiau?“ – kalbėjo D. Trumpas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis (Johanas Vadefulis) ketvirtadienį per vizitą Maroke sakė, kad Vokietija yra pasirengusi JAV karių skaičiaus mažinimui ir „glaudžiai bei su pasitikėjimo dvasia aptaria tai visose NATO institucijose“.
Tačiau J. Wadephulis teigė, kad didelės amerikiečių bazės Vokietijoje „apskritai nėra diskusijų objektas“, ir pateikė Ramšteino oro pajėgų bazės pavyzdį, kuri, pasak jo, atlieka „nepakeičiamą funkciją tiek Jungtinėms Valstijoms, tiek mums“.
Parama Ukrainai
ES ketvirtadienį pareiškė, kad amerikiečių karių dislokavimas Europoje atitinka Vašingtono interesus ir kad JAV yra „gyvybiškai svarbi partnerė, prisidedanti prie Europos saugumo ir gynybos“.
Tačiau D. Trumpas vėl nusitaikė į F. Merzą, liepdamas jam sutelkti dėmesį į karo Ukrainoje užbaigimą, o ne „kištis“ į reikalus dėl Irano.
Europos valstybės yra budrios nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Pastaraisiais metais padažnėję dronų įsibrovimai, taip pat JAV pažadai atsitraukti nuo senojo žemyno gynybos, iškėlė šį klausimą į darbotvarkės viršų.
F. Merzas nacionalinį saugumą pavertė prioritetu, paskelbdamas apie beprecedentes investicijas į kariuomenę, kuri dešimtmečius buvo nepakankamai finansuojama ir aprūpinama. Jis taip pat patvirtino tęsiąs paramą Ukrainai.
