Sekite 15min Google
– Rusija prieš keletą dienų balistinėmis raketomis atakavo Kyjivą, tačiau prieš šią ataką nebuvo paskelbtas oro pavojus, nes Ukrainos oro gynyba iš partnerių negavo informacijos apie artėjančią ataką. Ar JAV nustojo teikti žvalgybos duomenis Ukrainai?
– Šiuo metu tokio oficialaus patvirtinimo nėra. Taigi, įmanoma, kad yra kokių nors kitų priežasčių, dėl kurių žvalgybinė informacija nepasiekė Ukrainos.
Tačiau faktas yra tas, kad informacija Ukrainos nepasiekė.
Ukrainos gynybos ministerija patvirtino, kad „Starlink“ ryšių sistemoje buvo daliniai apribojimai. Taigi sistema, kurią naudoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir kuri joms yra gyvybiškai svarbi, buvo tyčia trikdoma JAV, o tai, žinoma, yra labai neigiamas poslinkis iš Ukrainos perspektyvos.
– Prastos naujienos iš JAV ėmė plūsti praėjusios savaitės pabaigoje, kai susitiko JAV ir Ukrainos delegacijos ir kai Donaldas Trumpas paskelbė, kad su Vladimiru Putinu sudarys sutartį dėl dyzelino. Kodėl D. Trumpas tai daro?
– Vienas paaiškinimas, žinoma, yra tas, kad JAV artėja vidurio kadencijos rinkimai, ir D. Trumpui svarbu, kad dyzelino kaina būtų sumažinta, taigi šis susitarimas dėl dyzelino buvo vienas iš bandymų tai pasiekti.
Ekspertai jau yra komentavę, kodėl mažai tikėtina, kad šis sandoris leistų sumažinti kainas ar kad jis apskritai turėtų kokią nors reikšmingą praktinę reikšmę.
Tačiau tai yra politiškai svarbi simbolinė žinia, kuri drąsina Rusiją tęsti karą ir rodo, kad JAV yra pasirengusios eiti į kompromisą su Rusija ir didinti spaudimą Ukrainai.
Manau, kad tokio sprendimo priežastis slypi platesniame kontekste.
D. Trumpas vis dėlto neatsisakė savo tikslo pasiekti taiką Ukrainoje, būti taikos tarpininku, taip pat neatsisakė minties, kad Ukraina yra ta šalis, kuriai reikia daryti spaudimą.
Šiuo metu matome tam tikrą naują etapą šiame, taip sakant, taikos procese. Iš JAV atstovų girdėjome, kad jie tikėjosi, jog šis sandoris dėl dyzelinio kuro padės sugrąžinti Rusiją prie derybų stalo. Tačiau nesuprantama, kaip jie gali turėti tokių lūkesčių, nes poveikis iš tikrųjų yra priešingas.
– Taigi tai vis dėlto yra savotiška spaudimo priemonė arba signalas?
– Tai yra signalas, kaip JAV žiūri į šias derybas. JAV yra pasirengusios daryti nuolaidas Rusijai ir yra pasirengusios didinti spaudimą Ukrainai.
Šią interpretaciją patvirtino ir po šio susitarimo pasirodę JAV pranešimai. Kremliui tikrai labai džiugu, kad JAV ragina Ukrainą pakeisti prezidentą ir grasina nutraukti žvalgybinės informacijos dalijimąsi.
Taip pat buvo paminėta, kad JAV gali sustabdyti ginklų pagalbos teikimą Ukrainai per tą sistemą, kuria Europa perka JAV ginkluotę Ukrainai.
Tačiau nėra jokių požymių, kad JAV kokiu nors būdu būtų padidinusios spaudimą Rusijai.
– Ypač ryškus buvo reikalavimas surengti rinkimus – tai tas pats naratyvas, kurį skelbia V.Putinas.
– Tai išties tas pats naratyvas ir dar vienas pavyzdys, kaip kartais D.Trumpo administracija perima Rusijos naratyvus. Per pastaruosius kelerius metus tai ne kartą matėme iš D.Trumpo administracijos ir jos derybininkų pusės.
Iš tiesų Rusijai naudinga, kad JAV tai pasakė. Ukraina bandė tai pateikti kitaip: taip, mes esame pasirengę rinkimams, jei gausime dviejų mėnesių paliaubas, bet nėra jokių ženklų, kad Rusija tam būtų pasirengusi.
– Tačiau atrodo, kad JAV nesugebės susitarti dėl dviejų mėnesių ugnies nutraukimo.
– Šiuo metu tikrai nėra jokių požymių, kad Rusija artimiausiais mėnesiais būtų pasirengusi ugnies nutraukimui.
Vakarų žiniasklaidoje pasirodė V.Putino pranešimas, kad Rusijos sąlyga tebėra ta, jog pirmiausia Rusija turi perimti visos Donbaso teritorijos kontrolę, t. y. Ukraina turi atiduoti tas Donbaso teritorijas, kurios vis dar kontroliuoja Ukraina, ir tik tada Rusija bus pasirengusi grįžti prie derybų.
Apie kokį nors ugnies nutraukimą šiuo metu tikrai nėra prasmės kalbėti.
– Ar yra priežasčių manyti, kad dabar grįžtama prie ankstesnio 28 punktų taikos plano?
– Gali būti, kad JAV dabar nori vėl išjudinti taikos procesą ir kad vėl bus deramasi dėl galimų taikos sąlygų. Praėjo mažiau nei metai, kai 28 punktų planas nutekėjo į viešumą, o jo pirminė versija atitiko Rusijos darbotvarkę.
Vis dėlto ukrainiečiai ir europiečiai sugebėjo planą šiek tiek pakreipti savo naudai. Galutinis rezultatas vis tiek būtų buvęs labai nepalankus Ukrainai ir Europai, jei Ukraina būtų nusprendusi, kad turi su tuo susitaikyti, nes geresnio rezultato pasiekti neįmanoma, o žiemos laikotarpis taptų pernelyg sunkus.
Taigi aš neatmetu, kad noras pasiekti paliaubas yra, tačiau ko šiuo metu vis dėlto trūksta, tai Rusijos pusės noro apskritai rimtai derėtis.
– Jei pažvelgsime, kiek Ukraina šiuo metu priklauso nuo JAV ir kiek Volodymyras Zelenskis gali ignoruoti tai, ką sako D.Trumpas, tai yra žvalgybos informacija. Ar šiandien Europa jau galėtų pakeisti JAV, kalbant apie žvalgybos informaciją?
– Būtent tai ir stumia Ukrainą į sudėtingą situaciją. Ukraina stengiasi išlaikyti santykius su JAV ir yra pareiškusi pasirengimą tęsti derybas, siekdama išlaikyti tą paramą, kurią šiandien dar gauna iš Jungtinių Valstijų.
Tam tikra prasme V.Zelenskis susiduria su dilema. Viena vertus, Ukraina yra suinteresuota kuo intensyviau tęsti Rusijos infrastruktūros bombardavimą, įskaitant energetikos infrastruktūros atakas, o Europos lyderiai išreiškė paramą tokioms atakoms. Tačiau, kita vertus, kyla rizika, kad D.Trumpas įgyvendins savo grasinimus, o tai pastatytų Ukrainą į dar blogesnę padėtį.
Jei taip ir atsitiktų, kad JAV iš tiesų nustotų dalytis žvalgybos informacija, tai iš tikrųjų sumažintų JAV galimybes daryti įtaką Ukrainai ir apskritai galimybes daryti įtaką visam šiam taikos procesui, taip pat daryti įtaką Rusijai.
Tai, ką JAV padarė per pastarąją savaitę, iš tikrųjų susilpnino JAV gebėjimą pasiekti taiką ar bent jau nukreipti šias šalis taikos link. Taigi iš tikrųjų JAV įtaka sumažėjo.
– Kitas svarbus dalykas – priešlėktuvinės raketos. Nors sąjungininkai ir bandė padėti Ukrainai su savo atsargomis, bet tai, matyt, nevisiškai kompensuoja tai, kas gaunama iš JAV?
– Ukraina pati plėtoja savo gynybos pramonę, tačiau kol kas greitų sprendimų nenusimato. Oro gynybos trūkumai yra labai akivaizdūs, jei pažvelgsime į kasdienius išpuolius prieš Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus.
Taigi priklausomybė nuo JAV tiekiamų ginklų tebėra didelė.
Žinoma, siekiama, kad Europa stiprintų savo ginklų pramonę, tačiau tai yra lėtas procesas. Čia, žinoma, galima spėlioti, ar JAV tikrai norėtų prarasti pajamas, kurias gauna parduodama ginklus Ukrainai. Juk tai vis dėlto būtų finansinė žala, o tai rodo, kad ginklų pardavimas tęsis.
Tačiau iš tiesų tai būtų viena iš priemonių, kuria būtų galima stumti Ukrainą į nepalankesnę padėtį.
– Ką Europa gali padaryti šioje situacijoje?
– Europa nemažai prisidėjo prie to, kad ji būtų vienaip ar kitaip atstovaujama vykstančiose derybose. Praėjusią savaitę Majamyje vykusiose derybose su Ukraina ir JAV dalyvavo trijų didžiųjų Europos šalių atstovai ir Europos Sąjungos atstovas.
Tačiau galbūt šioms deryboms buvo skirta per daug dėmesio, nes šiuo metu nėra perspektyvos pasiekti net laikino ugnies nutraukimo.
Manau, kad vietoj to, kad smarkiai stengtųsi dėl diplomatinio įsitraukimo, Europa turėtų skirti kur kas daugiau pastangų tam, kad maksimaliai sustiprintų paramą Ukrainai. Pasiruošti tam, kad vieną dieną JAV iš tiesų gali nutraukti bet kokią paramą Ukrainai.
Taip pat reikia pasirengti tam, kad vienu metu, kai bus pasiektas paliaubų susitarimas ir kariniai veiksmai bus sustabdyti, būtent Europa turės prisiimti atsakomybę užtikrinti, kad paliaubos išsilaikytų, o Ukraina gautų saugumo garantijas ir būtų integruota į Europos saugumo architektūrą.
Visa tai priklauso nuo Europos sprendimų, o šiuo metu nematau pakankamai aktyvių veiksmų, kuriais siekiama sustiprinti Europos indėlį.
