Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

JAV prezidentas Obama ragina Kongresą priimti 447 mlrd. dolerių vertės darbo vietų kūrimo planą

JAV prezidentas Barackas Obama
AFP/„Scanpix“ nuotr. / JAV prezidentas Barackas Obama
Šaltinis: BNS
0
A A

JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį liepė Kongreso respublikonams baigti „politinį cirką“ ir nedelsiant priimti 447 mlrd. vertės nedarbo mažinimo planą, kuris turi „sukrėsti“ įstrigusią šalies ekonomiką ir padrąsinti nusivylusius amerikiečius.

„Šie metai sudėtingi mūsų šaliai. Tačiau esame amerikiečiai, Esame tvirtesni negu laikai, kuriais gyvename, ir didesni už savo politiką“, – B.Obama pareiškė susipriešinusiam Kongresui, ragindamas įstatymų leidėjus veikti vieningai.

„Taigi reaguokime į šį momentą“, – pridūrė prezidentas, siekiantis atkurti visuomenės pasitikėjimą jo gebėjimu vadovauti, pateikdamas planą, kuriame mokesčių mažinimas derinamas su investicijomis. Šiuo planu siekiama sumažinti nedarbą, šiuo metu siekiantį 9,1 proc., dėl kurio kyla pavojus, kad nusivylę amerikiečiai ateinančiais metais neperrinks B.Obamos kitai kadencijai.

Kovingai nusiteikęs B.Obama, stovintis priešais didelę JAV vėliavą Atstovų Rūmų salėje, sakė, kad jo siūlomas Amerikos darbo vietų įstatymas padės žmonės grįžti į darbą ir papildyti tebedirbančių kišenes.

„Jis suteiks sukrėtimą ekonomikai, kuri yra įstrigusi... Turėtumėte priimti šį planą dėl darbo vietų tuojau pat, – pabrėžė šalies vadovas. – Ketinu išplatinti šią žinią kiekviename šios šalies kampelyje.“

Susipriešinimas Vašingtone buvo akivaizdus ir B.Obamai sakant šią kalbą. Demokratai džiaugsmingai sveikino investicijų planus, o respublikonai akmeniniais veidais klausėsi prezidento raginimų didinti mokesčius turtingiesiems.

B.Obamos pasiūlyto plano perspektyvos neaiškios, žinant įnirtingą respublikonų pasipriešinimą naujoms biudžeto išlaidoms, kurios nebūtų kompensuotos taupymo priemonėmis. Viltis, kad šis planas bus priimtas, taip pat mažina itin didelis polinių stovyklų susipriešinimas, kurį dar labiau kursto artėjantys rinkimai.

Respublikonas Mittas Romney (Mitas Romnis), kovojantis su savo pagrindiniu varžovu Teksaso gubernatoriumi Ricku Perry dėl teisės tapti savo partijos kandidatu į prezidento postą ateinančiais metais, greitai išleido savo rinkimų kampanijos vaizdo klipą, kuriame argumentuojama, kad nuo B.Obamos kadencijos pradžios Amerikoje darbo neteko beveik 2,5 mln. žmonių.

„Pone prezidente, jūs pavėlavot 960 dienų“, – pabrėžė jis.

Tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Johnas Boehneris, kuris gali nulemti B.Obamos plano likimą, pateikė atsakymą taikesniu tonu nei jo ugninga retorika, kuri skambėjo liepą vykstant debatams dėl šalies įsiskolinimo.

„Prezidento pasiūlymai, išdėstyti šį vakarą, verti apsvarstymo. Tikimės, kad jis taip pat rimtai apsvarstys mūsų idėjas“, – nurodė J.Boeneris.

Kylanti respublikonų žvaigždė senatorius Marco Rubio taip pat atsakė mandagiai, tačiau perspėjo, jog prezidento plane „daug kas skamba panašiai kaip dalykai, kuriuos jau esame išbandę – pavyzdžiui, didesnės vyriausybės išlaidos“.

Tuo tarpu B.Obama sako, kad jo planui, kurio vertė perpus mažesnė nei 2009 metais prezidento pasiūlytos ekonomikos skatinimo programos, kuriai pasipriešino respublikonai, skirtos investicijos bus visiškai kompensuotos išlaidų mažinimo priemonėmis, kurių bus imtasi ateityje, kai baigsis ekonomikos krizė.

Prezidentas jau anksčiau perspėjo, jog tuo atveju, jeigu šis planas būtų blokuotas, jis per savo rinkimų kampaniją akcentuos respublikonų atsakomybę ir troškimą pašalinti jį iš Baltųjų rūmų, aukojant netgi patriotinę pareigą atgaivinti šalies ekonomiką.

Pagrindinė naujojo plano dalis – didesnis nei prognozuota darbo užmokesčio fondo mokesčio mažinimas darbuotojams ir darbdaviams, dėl kurio šalies iždas negautų apie 240 mlrd. dolerių, tačiau šie pinigai papildytų žmonių, kuriems labiausiai stinga lėšų, kišenes, paskatintų vartojimą ir padrąsintų įmones samdyti naujus darbuotojus.

B.Obama atsikirto respublikonams, kurie skundžiasi dėl Baltųjų rūmų pasiūlymų didinti mokesčius turtingiausiems amerikiečiams ir užkamšyti įstatymų spragas, leidžiančias didžiosioms bendrovėms išvengti mokesčių.

„Tai nėra didžioji politinė dvikova. Tai ne klasių kova. Tai paprasta matematika, – pažymėjo jis. – Esu pakankamai įsitikinęs, jog žinau, ką pasirinktų dauguma amerikiečių. (Šalininkų ir priešininkų balsų santykius) netgi nebūtų apylygis, ir mums laikas padaryti, kas būtų tinkama mūsų ateičiai.“

Į B.Obamos pasiūlyto plano 447 mlrd. dolerių kainą įskaičiuoti 175 mlrd. dolerių, kurių biudžetas nesurinktų, ateinančiais metais perpus (iki 3,1 proc.) sumažinus darbo užmokesčio fondo mokestį darbdaviams.

JAV Prekybos rūmų generalinis direktorius Thomas Donohue pareiškė, kad B.Obamos „idėjos, regis, nepasieks tikslo“

Iš šių mokesčių finansuojamas Socialinio draudimo pensijų programa ir sveikatos apsaugos programa „Medicare“ senyvo amžiaus piliečiams. Pareigūnai nurodė, kad mažinant mokesčius lėšos bus nukreipiamos gyventojams, kuriems labiausiai jų reikia ir kurie labiausiai linkę jas išleisti.

B.Obama taip pat siūlo mažinti perpus darbo užmokesčio fondo mokestį 98 proc. įmonių, kurių užmokesčio fondas ne didesnis nei 5 mln. dolerių, siekiant skatinti naujų darbuotojų samdymą.

Bendrovės gali būti kuriam laikui visiškai atleistos nuo šio mokesčio, jeigu jos sukurs naujų darbo vietų arba padidins atlyginimus tebedirbantiems žmonėms, didindamos savo darbo užmokesčio fondą iki 50 mln. dolerių.

Vienas JAV administracijos pareigūnas sakė, jog darbo užmokesčio fondo mokesčio naudojimas paklausai skatinti yra „elegantiškas“ būdas užtikrinti, kad žmonės „gautų didesnius atlyginimus, turėtų daugiau pinigų savo kišenėse“.

B.Obama taip pat pasiūlė investuoti 50 mlrd. dolerių į automagistralių, geležinkelių ir oro uostų modernizaciją, o pareigūnai teigia, kad ši programa padėtų grįžti į darbą šimtams tūkstančius statybų darbininkų.

Prezidentas paragino Kongresą skirti 10 mlrd. dolerių nacionalinės infrastruktūros bankui, kuris skatintų investuoti privačias ir viešąsias lėšas į įvairius projektus.

Be to, B.Obama siūlo 35 mlrd. dolerių vertės programą, kuri padėtų išsaugoti 280 tūkst. mokytojų, taip pat policininkų ir ugniagesių darbo vietas. Tokiu būdu siekiama išvengti etatų mažinimo vietos ir valstijų valdžios struktūrose, kuris blogina nedarbo rodiklius.

Į B.Obamos planą taip pat įtraukti keli kiti projektai:

– 30 mlrd. dolerių programa 35 tūkst. viešųjų mokyklų modernizuoti.

– Mokesčių lengvatos „grįžtantiems didvyriams“, skirtos skatinti Irako ir Afganistano karų veteranų įdarbinimą.

– 49 mlrd. dolerių vertės programa, pagal kurią planuojama pertvarkyti ir pratęsti draudimo išmokų mokėjimą ilgalaikiams bedarbiams.

Analitikai ir pramonės grupės šiuos planus vertina įvairiai.

JAV Prekybos rūmų generalinis direktorius Thomas Donohue pareiškė, kad B.Obamos „idėjos, regis, nepasieks tikslo“, ir paragino prezidentą „išlaisvinti ir grandinių“ verslą, supaprastinant reguliavimą.

Tačiau nepriklausomo Ekonomikos politikos instituto ekspertas Lawrence'as Mishelis (Lorensas Mišelis) mano, kad šis planas yra „rimtas, solidus mėginimas“, kuris galėtų padėti išsaugoti arba sukurti kelis milijonus darbo vietų.
 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min