Duodamas interviu televizijai PBS, B.Obama sakė, kad už drąsią intervenciją pasisakantys jo kritikai nesuvokia, jog nėra paprasto to konflikto sprendimo, tad „nustačius neskraidymo zoną galima iš tikrųjų neišspręsti problemos“.
Nors B.Obamos padėjėjai praeitą savaitę paskelbė planus apginkluoti Sirijos opoziciją, JAV prezidentas šiame interviu perspėjo apie virtinę pavojų, susijusių su tiesioginiais kariniais veiksmais, ir pakartojo savo apsisprendimą nesivelti į dar vieną karą Artimuosiuose Rytuose, siunčiant sausumos pajėgas.
Atsakydamas į raginimus sustabdyti Sirijos karo aviacijos operacijas, naudojant Amerikos oro pajėgas, B.Obama pažymėjo, kad „esmė tokia, jog, pavyzdžiui, 90 proc. įvykusių žūčių buvo nulemtos ne Sirijos oro pajėgų antskrydžių“.
„Sirijos oro pajėgos nėra itin geros. Jos negali labai tiksliai nusitaikyti“, – pridūrė jis, aiškindamas, jog daugiausiai kovos veiksmų vyksta „žemėje“.
Komentuodamas galimybę įkurti „humanitarinį koridorių“, kuris padėtų apsaugoti civilius opozicijos kontroliuojamose teritorijose, B.Obama pažymėjo, kad pagal tokį scenarijų tektų vykdyti bombardavimus, kurie gali sukelti neplanuotų pasekmių ir pražudyti daugiau civilių.
„Arba jeigu įkuriate humanitarinį koridorių, jūs iš tikrųjų įsipareigojate sustabdyti ne vien orlaivių patekimą į tą koridorių, bet ir raketų? – klausė jis. – Jeigu taip, ar tai reiškia, kad tuomet turėsite pašalinti ginkluotę Damaske ir esate pasiruošę bombarduoti Damaską? Ir kas nutiks, jeigu bus civilių aukų?“
Neįprastai atvirai komentuodamas JAV karines galimybes, B.Obama sakė, kad bombarduojant galima netyčia pataikyti į cheminių ginklų saugyklas, o tuomet ore pasklistų mirtinai pavojingos medžiagos.
„Ar esame pažymėję žemėlapiuose visus cheminių ginklų objektus Sirijoje, kad užtikrintume, jog nenumesime nei vienos bombos ant cheminių ginklų saugyklos, dėl ko galiausiai pasklistų cheminiai ginklai ir žūtų civilių – kam stengiamės užkirsti kelią?“ – pridūrė jis.
B.Obama taip pat užsiminė atsargiai vertinantis galimybes aprūpinti sukilėlius pažangesniais ginklais ir atmetė kai kurių įstatymų leidėjų bei komentatorių pareiškimus, jog toks žingsnis galėtų pakeisti to karo kryptį.
B.Obama taip pat užsiminė atsargiai vertinantis galimybes aprūpinti sukilėlius pažangesniais ginklais ir atmetė kai kurių įstatymų leidėjų bei komentatorių pareiškimus, jog toks žingsnis galėtų pakeisti to karo kryptį.
Prezidentas sakė, kad „bet koks pareiškimas, jog mums stinga tik kelių ginklų prieš sraigtasparnius arba tankus, kad pakreiptume tą kryptį, manau, nėra realistinė padėties analizė“.
Pasak B.Obamos, kai kurie kritikai siūlė „mums smogti karštai ir sunkiai – be jokių neskraidymo zonų, humanitarinių koridorių ar panašiai“ ir kad tai esą būtų „paprastesnis sprendinys“.
Užsimindamas apie pasitarimus Baltuosiuose rūmuose su kariuomenės vadais ir žvalgybos ataskaitas, B.Obama sakė: „Jeigu nedalyvavote tuose pokalbiuose, tuomet (jums) sunku suvokti, kokia sudėtinga ši padėtis ir kaip turime neskubėti į dar vieną karą Artimuosiuose Rytuose.“
Tačiau prezidentas taip pat atmetė pareiškimus, jog Jungtinės Valstijos turėtų atsiriboti nuo bet kokio vaidmens tame konflikte.
Vašingtonas turi „rimtų interesų ir ne vien humanitarinių interesų“, pažymėjo jis.
„Negalime leisti, kad vyktų chaosas didelėje šalyje, kuri ribojasi su valstybe, tokia kaip Jordanija, kuri savo ruožtu ribojasi su Izraeliu“, – aiškino B.Obama.
Jis leido suprasti, kad yra nusistatęs prieš stojimą į sunitų pusę Sirijos konflikte, kaip reikalavo kai kurie balsai tame regione, sakydamas, jog toks scenarijus neatitiktų Amerikos interesų.
JAV administracija nori, kad Sirijoje veiktų pakanti vyriausybė, kuri būtų „ne konfesinė“, pridūrė B.Obama.
JAV skirs dar 300 mln. dolerių pagalbos Sirijos pabėgėliams
B.Obama informuos Didžiojo aštuoneto (G-8) lyderius, kad Vašingtonas pasiūlys naują 300 mln. dolerių (777,5 mln. litų) pagalbos paketą pabėgėliams Sirijoje ir už jos ribų, pirmadienį nurodė vienas aukštas pareigūnas.
Ši nauja programa padidins Sirijos pabėgėliams JAV teikiamos humanitarinės pagalbos sumą iki daugiau nei 800 mln. dolerių (2,07 mlrd. litų), įskaitant aprūpinimą maistu, vandeniu ir medžiagomis laikinųjų būstų statybai, JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo reikalams pavaduotojas Benas Rhodesas sakė žurnalistams.
Apie 1,6 mln. sirų buvo priversti palikti savo šalį nuo konflikto Sirijoje pradžios 2011 metais. Dauguma jų pasitraukė į kaimynines valstybes.
4,25 mln. tapo pabėgėliais savo šalyje, nurodo Jungtinės Tautos.
JAV ir Rusija sieks Sirijos taikos derybų, nepaisant pozicijų skirtumų
Rusija ir Jungtinės Valstijos pirmadienį per Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimą susitarė siekti, kad būtų surengtos taikos derybos dėl konflikto Sirijoje, nors abiejų šalių prezidentai – Vladimiras Putinas ir Barackas Obama – leido aiškiai suprasti, kad jie laikosi labai skirtingų pozicijų dėl to pilietinio karo.
„Žinoma, mūsų nuomonės nesutampa, tačiau visi mes nusistatę sustabdyti smurtą Sirijoje“, – V.Putinas sakė per bendrą spaudos konferenciją.
Susitikę kartu su kitų išsivysčiusios pramonės šalių lyderiais Šiaurės Airijoje, B.Obama ir V.Putinas sakė žurnalistams po jųdviejų pasitarimo prie keturių akių, jog Maskva ir Vašingtonas toliau sieks, kad Ženevoje įvyktų siūloma Sirijos taikos konferencija.
Tačiau abi šalys, šiuo metu palaikančios priešingas to konflikto stovyklas, nesugebėjo išspręsti tarpusavio nesutarimų.
„Žinoma, mūsų nuomonės nesutampa, tačiau visi mes nusistatę sustabdyti smurtą Sirijoje, – V.Putinas sakė per bendrą spaudos konferenciją. – Susitarėme spausti (konflikto) šalis (sėsti) prie derybų stalo.“
„Kalbant apie Siriją, mūsų perspektyvos dėl tos problemos skirtingos, tačiau mus vienija suinteresuotumas sumažinti smurtą“, – aiškino B.Obama, pridūręs, kad abi šalys „nori pamėginti išspręsti šį klausimą politinėmis priemonėmis, jeigu įmanoma“.
Abu lyderiai taip pat nurodė, kad rugsėjį surengs JAV ir Rusijos viršūnių susitikimą Maskvoje.
