TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

JAV prezidentas Barackas Obama spaudžia Pakistaną dėl Osamos bin Ladeno

Barackas Obama
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Barackas Obama
Šaltinis: BNS
0
A A

JAV prezidentas Barackas Obama spaudžia Pakistaną ištirti, kokiu būdu tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ vadovas Osama bin Ladenas galėjo daugelį metų gyventi kariškių pašonėje, taip pat kelia prielaidą, jog galbūt egzistuoja kažkoks ekstremistų lyderį remiantis tinklas.

Stiprėjant spaudimui iš Vašingtono ir šalies viduje, Pakistano premjeras Yousufas Raza Gilani pirmadienį planuoja informuoti parlamentą apie praeitą pirmadienį įvykdytą JAV specialiųjų pajėgų operaciją, per kurią buvo nukautas O.bin Ladenas.

Baltieji rūmai taip pat paprašė Islamabado leisti JAV tyrėjams apklausti tris O.bin Ladeno našles, kurios šiuo metu laikomos areštuotos Pakistane. Tikimasi, jog toks žingsnis padėtų sumažinti paaštrėjusį nepasitikėjimą tarp abiejų šalių, taip pat padėtų gauti gyvybiškai svarbios informacijos apie „al Qaeda“.

„Manome, kad Pakistane turėjo veikti kažkoks O.bin Ladeno palaikymo tinklas, – B.Obama pirmąkart komentavo šią problemą, duodamas interviu televizijos CBS laidai „60 Minutes“. – Tačiau nežinome, koks buvo šis tinklas ir kas jam priklausė. Nežinome, ar jame galėjo dalyvauti kokie nors žmonės vyriausybės viduje arba išorėje. Turime tai ištirti, o dar svarbiau, kad Pakistano vyriausybė turi tai ištirti.“

Pasipiktinę JAV įstatymų leidėjai sakė įtariantys, kad kai kurie Pakistano karinės žvalgybos tarnybų pareigūnai tikriausiai žinojo „al Qaeda“ lyderio buvimo vietą

Gegužės 2 dieną elitinių JAV Karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL) komanda sraigtasparniais slapta nuskrido į Pakistano gilumą, nukovė „al Qaeda“ lyderį ir paėmė daug dokumentų bei kompiuterinių laikmenų, kuriose tikimasi rasti itin svarbios informacijos apie ekstremistus. Tačiau JAV pareigūnai teigia neturintys jokių įrodymų, kad Islamabadas žinojo, kur slapstosi O.bin Ladenas.

Tačiau faktas, kad jis, pasak Vašingtono, „slapstėsi visų akivaizdoje“ vos už 50 kilometrų nuo Islamabado esančiame mieste, kuriame įsikūrusi Pakistano elitinė karo akademija, labai padidino įtampą tarp abiejų šalių.

Pasipiktinę JAV įstatymų leidėjai sakė įtariantys, kad kai kurie Pakistano karinės žvalgybos tarnybų pareigūnai tikriausiai žinojo „al Qaeda“ lyderio buvimo vietą ir pareikalavo nutraukti milijardų dolerių vertės pagalbos teikimą šiai šaliai.

Pakistaniečiai taip pat piktinasi, kad jų kariuomenė nebuvo pakankamai kompetentinga, kad surastų O.bin Ladeną, o galbūt sąmoningai jį dangstė. Kita vertus, žmonės taip pat nerimauja dėl fakto, jog amerikiečiai galėjo netrikdomi surengti slaptą reidą jų šalyje.

Dėl šių priekaištų įtakinga Pakistano kariuomenės vadovybė atsidūrė nepatogioje padėtyje, o nepopuliarios civilinės vyriausybės reputacija dar labiau pašlijo.

Vienas aukšto rango vyriausybės pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP, kad Y.R.Gilani kreipsis į žemuosius parlamento rūmus ir „atves šalį į pasitikėjimą“.

„Gilani išsamiai kalbės apie įvairius šios operacijos aspektus, Pakistano aukas kare prieš terorizmą ir jo būsimąją strategiją, siekiant pašalinti šią grėsmę“, – nurodė pareigūnas.

„Pakistano musulmonų lyga (PML-Nawaz), kuri yra pagrindinė opozicijos partija, reaguos labai griežtai, jeigu padarysime išvadą, kad ši kalba yra ne kas kita, tik akių dūmimas“, – jos atstovas Siddiqul Farooqas sakė AFP.

Pakistano kariškiai į jiems mestus kaltinimus atkirto reikalavimais, kad JAV iki „minimumo“ sumažintų šalyje dislokuotų karių skaičių, taip pat pagrasino peržiūrėti susitarimus dėl bendradarbiavimo, jeigu bus vykdomi vienašališki reidai.

Pastarąjį dešimtmetį Islamabadas buvo daugiau ar mažiau patikimas Vašingtono partneris „kare su teroru“, nors šiam bendradarbiavimui nepritaria šalies visuomenė, o kovotojų įvykdyti sprogdinimai šioje branduolinį ginklą turinčioje šalyje nusinešė jau kelis tūkstančius žmonių gyvybių.

Tačiau Pakistanas niekada nebuvo įgijęs visiško pasitikėjimo nei Kabule, nei Vašingtone, kurie kaltina įtakingus šios šalies kariškius globojant Afganistano talibus. Pastarųjų judėjimas susikūrė vykstant kovai su Sovietų Sąjungos okupacinėmis pajėgomis praeito amžiaus 9-ame dešimtmetyje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min