Prezidentas demokratas planuoja vykti į Pietų Korėją, o sekmadienį apsilankyti Japonijoje. Jis susitiks su abiejų šių šalių lyderiais ir viešėdamas Tokijuje dalyvaus vadinamojo Ketverto – Australijos, Indijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų – viršūnių susitikime.
Per pirmąjį kelionės etapą J.Bidenas aplankys JAV ir Pietų Korėjos karius, bet nesurengs jau tradiciniu tapusio apsilankymo prie įtvirtintos sienos su Šiaurės Korėja, vadinamos Demilitarizuotąja zona (DMZ), nurodė Baltieji rūmai.
Amerikiečių pareigūnai šią kelionę stengėsi vaizduoti kaip įrodymą, kad Jungtinės Valstijos toliau stiprina prieš daugelį metų pradėtą atsigręžimą į Aziją, kur stiprėjanti Kinijos prekybinė ir karinė galia tampa vis didesnius iššūkiu dešimtmečius gyvavusiai JAV lyderystei.
Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas atmetė idėją, kad karas Ukrainoje atitraukė J.Bideno dėmesį nuo šios misijos.
Šiuos besivaržančius interesus skirtinguose pasaulio regionuose pabrėš ketvirtadienį ryte planuojamas J.Bideno susitikimas Baltuosiuose rūmuose su Suomijos ir Švedijos lyderiais, kurių šalys ankstesnę dieną pateikė paraiškas įstoti į NATO. Vėliau prezidentas įsės į savo lėktuvą „Air Force One“ ir išskris į Seulą.
Tačiau J.Sullivanas teigė, kad jokios „įtampos“ tarp šių dviejų strateginių interesų krypčių nėra. „Laikome tai abipusiu sustiprinimu“, – žurnalistams sakė patarėjas.
„Daug bylojantis dalykas – dalyvauti susitikime su Suomijos prezidentu ir Švedijos premjere, siekiant sustiprinti postūmį NATO aljansui ir laisvojo pasaulio atsakui į [Rusijos karą] Ukrainoje, paskui sėsti į lėktuvą ir išskristi į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną“, – kalbėjo J.Sullivanas.
„Nenuspėjamas veiksnys“
Trumpai informuodamas žurnalistus apie kelionės tikslus, J.Sullivanas sakė, kad J.Bidenas vyksta į Aziją „vėjui pučiant mums į nugarą“ po sėkmingos JAV lyderystės rengiant griežtą Vakarų atsaką į Rusijos prezidento Vladimiro Putino jau beveik tris mėnesius tęsiamą invaziją kaimyninėje Ukrainoje.
Didelė karinė, diplomatinė ir ekonominė kaina Rusijai už karą Ukrainoje Vašingtone vertinama kaip pamokantis pavyzdys Kinijai, kuri neslepia ambicijų perimti demokratiškai valdomo Taivano kontrolę, net jei tai reikštų karą.
Tačiau nepaisant akivaizdaus Baltųjų rūmų pasitikėjimo savimi, pareigūnai pripažįsta, kad Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programa yra „nenuspėjamas veiksnys“ per šią kelionę.
Šįmet Pchenjanas nepaisydamas Jungtinių Tautų sankcijų atliko virtinę raketų, galinčių nešti branduolines kovines galvutes, bandymų. J.Sullivanas sakė, kad Šiaurės Korėja gali pasinaudoti J.Bideno kelione „provokacijoms“ surengti.
Tai gali reikšti „naujus raketų bandymus, tolimojo nuotolio raketų bandymus ar branduolinį bandymą arba, atvirai kalbant, ir viena, ir kita prieš prezidento kelionę į regioną, jos metu arba po jos“, sakė jis.
Pasak nacionalinio saugumo patarėjo, J.Bideno administracija yra pasirengusi „tiek trumpuoju, tiek ilgesniuoju laikotarpiu koreguoti savo karinę strategiją, kad užtikrintume tiek gynybinio atgrasymo priemones savo sąjungininkams regione, tiek mūsų atsaką“.
J.Sullivanas sakė, kad galimas atsakas „glaudžiai“ derinamas su Pietų Korėja bei Japonija. Jis pridūrė, kad anksčiau trečiadienį aptarė šį klausimą su savo kolega iš Kinijos.
Vakarų ir Rytų jungtis
J.Sullivanas sakė, kad administracija šia kelione nesiekia aštrinti priešpriešos su Kinija, o nori, pasinaudodama J.Bideno diplomatija, parodyti, kad Vakarai ir jų partneriai Azijoje nebus susiskaldę ir susilpnėję.
Jis atkreipė dėmesį į Pietų Korėjos ir Japonijos bendradarbiavimą, be kita ko, įgyvendinant sankcijų Rusijai režimą. Jis taip pat paminėjo Jungtinės Karalystės vaidmenį neseniai sudarytame gynybos aljanse AUKUS.
„Europos šalys vis daugiau investuoja į Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną“, – sakė nacionalinio saugumo patarėjas.
„Taigi, mūsų strategija, kurią įgyvendiname Europoje, ir strategija, kurią įgyvendiname Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, yra tam tikru lygiu persipynusios. Manau, unikalus prezidento J.Bideno gebėjimas iš tikrųjų jas apjungti bus jo užsienio politikos skiriamasis požymis“, – sakė J. Sullivanas.
Ši „įtaigi žinia“ bus „išgirsta Pekine“, sakė jis ir pridūrė: „Tačiau tai nėra neigiama žinia ir ji nenukreipta prieš kurią nors vieną šalį“.
