Tačiau praėjus savaitei po istorinės inauguracijos JAV lyderis sakė nenorintis žadinti per daug lūkesčių, kad šiame neramiame regione bus greitai pasiekta pažanga, juolab po Izraelio karo Gazos ruože su palestiniečių judėjimu „Hamas“.
„Tikiu, kad pribrendo laikas abiem šalims suvokti, kad kelias, kuriuo jos eina, neužtikrins klestėjimo ir saugumo žmonėms, – televizijai „al Arabiya“ sakė JAV galva. – Dabar laikas grįžti prie derybų stalo.“
Naujasis JAV prezidentas ir valstybės sekretorė Hillary Clinton anksčiau susitiko su G.Mitchellu Baltuosiuose rūmuose, o vėliau pasiuntė jį į misiją, per kurią jis aplankys Izraelį, Vakarų Krantą, Jordaniją, Saudo Arabiją, Londoną ir Paryžių.
B.Obama žadėjo pačioje kadencijos pradžioje imtis spręsti Artimųjų Rytų klausimus, o ne laukti kelerius metus, kaip elgėsi jo pirmtakas George'as W.Bushas, tačiau perspėjo, kad nevertėtų tikėtis greitų rezultatų.
„Noriu užtikrinti, kad neturėtų būti keliami lūkesčiai, jog... tai bus išspręsta per kelis mėnesius, – JAV prezidentas sakė Dubajuje įsikūrusiai palydovinei televizijai. – Bet jeigu pradėsime nuoseklų procesą spręsdami šiuos klausimus, esu visiškai įsitikinęs, jog Jungtinės Valstijos, dirbdamos išvien su Europos Sąjunga, Rusija ir visomis šio regiono arabų valstybėmis, <...> gali pasiekti žymią pažangą.“
Duodamas interviu B.Obama sakė suformuluosiantis „specifinį atsaką“ į pastaruosius įvykius Artimuosiuose Rytuose, kai G.Mitchellas pateiks jam savo ataskaitą.
