Sirijos diktatorius Basharas al-Assadas ima atkovoti prarastą teritoriją ir vėl įtvirtina savo valdžią šalyje, kuri jau buvo beslystanti jam iš rankų. Irakas grimzta atgal į pilietinio karo liūną, o „al Qaeda“ rodo raumenis žemėse, kurias kažkada kontroliavo JAV kariai. Karinė vyriausybė Egipte įkalina tūkstančius politinių oponentų, versdama rimtai suabejoti jos pažadais įtvirtinti šalyje demokratiją. NSA paslaptis nutekinęs Edwardas Snowdenas kasdien paskelbia naujos informacijos apie JAV šnipinėjimą, griaudamas pasitikėjimą šalies vyriausybe tiek namie, tiek užsienyje.
Vis dėlto prezidentas Barackas Obama savo metiniame pranešime nepaminėjo nė vienos iš šių problemų. Vietoje to jis beveik visą dėmesį skyrė vidaus politikai, žadėdamas imtis įvairių veiksmų, kad sustiprintų viduriniąją klasę, sukurtų darbo vietų ir pagerintų gyvenimą paprastoms amerikiečių šeimoms.
Šių metų kalba „Apie padėtį Sąjungoje“ išsiskyrė tuo, kiek mažai joje dėmesio skirta užsienio politikai – ir kiek mažai iš to, kas buvo pasakyta, buvo nauja.
B.Obamos metiniai pranešimai visada buvo skirti labiau klausytojams namie nei pasaulyje ir juose dominuodavo pasiūlymų, kaip pakeisti padėtį JAV viduje.
Vis dėlto šių metų kalba „Apie padėtį Sąjungoje“ išsiskyrė tuo, kiek mažai joje dėmesio skirta užsienio politikai – ir kiek mažai iš to, kas buvo pasakyta, buvo nauja.
Paimkime, pavyzdžiui, Afganistaną ir „gerąjį karą“, kurį B.Obama pažadėjo kovoti ir laimėti dar pirmosios savo rinkimų kampanijos metu. Praėjus penkeriems metams nuo jo prezidentavimo ir 13 metų nuo karo pradžios, prezidentas beveik nieko nepasakė apie tai, ką JAV ketina daryti, kad Afganistanas nenugrimztų į chaosą, jei šalies prezidentas Hamidas Karzaius atsisakys pasirašyti saugumo sutartį, leidžiančią nedideliam skaičiui JAV karių likti Afganistane.
B.Obama ne kartą žadėjo išvesti visas JAV pajėgas iš Afganistano, jei nebus pasirašyta ši sutartis. Amerikiečių tarpe tai būtų populiarus žingsnis – parama Afganistano karui dar niekada nebuvo tokia maža – tačiau JAV tai būtų labai rizikinga.
2011 metų pradžioje, nepavykus priimti panašaus susitarimo, B.Obama išvedė visus karius iš Irako – ir šalis nusirito į chaosą.
„Jei Afganistano vyriausybė pasirašys saugumo susitarimą, dėl kurio suderėjom, nedidelės amerikiečių pajėgos liks Afganistane kartu su NATO sąjungininkais dviem konkrečioms misijoms: mokyti afganistaniečių pajėgas ir suteikti joms paramą bei vykdyti antiteroristines operacijas, išvejant paskutines „al Qaeda“ liekanas“, – pareiškė B.Obama, net neužsimindamas, kas būtų kitu atveju.
B.Obama ne kartą žadėjo išvesti visas JAV pajėgas iš Afganistano. Amerikiečių tarpe tai būtų populiarus žingsnis – parama Afganistano karui dar niekada nebuvo tokia maža – tačiau JAV tai būtų labai rizikinga. 2011 metų pradžioje B.Obama išvedė visus karius iš Irako – ir šalis nusirito į chaosą.
Sirijos klausimu prezidentas sakė, kad JAV „rems opoziciją, kuri atmeta teroristų tinklų tikslus“, tačiau nepanoro paaiškinti, ar jo administracija pasirengusi apginkluoti nuosaikiau nusiteikusius elementus gana eklektiškoje su B.Assadu kovojančių sukilėlių kompanijoje. B.Obamos užuominą apie „teroristų tinklus“ Sirijos opozicijoje Artimieji Rytai greičiausiai supras kaip ženklą, kad Vašingtonas iš dalies priima B.Assado argumentus, kad jis kovoja ne su prodemokratiškais sukilėliais, o su piktais islamistais.
Be to, B.Obama sakė, kad „Amerikos diplomatija, sustiprinta galios panaudojimo grėsme“, įtikino B.Assadą atsisakyti cheminių ginklų, kuriuos jis pernai panaudojo prieš savo paties tautiečius; tačiau prezidentas nepaaiškino, ką Vašingtonas darytų, jei B.Assadas neįvykdytų savo pažadų perduoti visus cheminius ginklus sunaikinimui.
B.Obama mažai kalbėjo ir apie Iraką, kur pastaraisiais metais padažnėjo smurto proveržių, o „al Qaeda“ sąjungininkai užėmė dideles šalies teritorijas, taip pat ir pagarsėjusį Faludžos miestą. Kongresas ką tik leido parduoti Irakui „Appache“ sraigtasparnių, kurių jis prašė, tačiau B.Obama neužsiminė apie chaosą šalyje arba apie veiksmus, kurių galėtų imtis JAV, kad stabilizuotų padėtį Irake.
JAV prezidentas Iraką suplakė į vieną krūvą su kitomis šalimis, kur veikia žinomi teroristų tinklai – Somaliu, Maliu ir Jemenu – ir tiesiog pažadėjo „toliau bendradarbiauti su partneriais“ kovojant su šiais tinklais.
B.Obama pažadėjo bendradarbiauti su Kongresu ir „reformuoti mūsų sekimo programas“, tačiau teigė tai darysiantis ne todėl, kad NSA pažeidė piliečių teises į privatumą, bet todėl, kad „būtinas mūsų žvalgybos bendruomenės darbas priklauso nuo visuomenės čia ir pasaulyje tikėjimo, kad eilinių žmonių privatumas nėra pažeidžiamas.“
E.Snowdenas, kuris atskleidė daugybę faktų apie JAV šnipinėjimo programas šalies viduje ir užsienyje, net nebuvo paminėtas prezidento metiniame pranešime.
B.Obama pažadėjo bendradarbiauti su Kongresu ir „reformuoti mūsų sekimo programas“, tačiau teigė tai darysiantis ne todėl, kad NSA pažeidė piliečių teises į privatumą, bet todėl, kad „būtinas mūsų žvalgybos bendruomenės darbas priklauso nuo visuomenės čia ir pasaulyje tikėjimo, kad eilinių žmonių privatumas nėra pažeidžiamas.“
Jis tarsi norėjo pasakyti, kad problema visai ne tame, jog JAV piliečių pokalbius telefonu ir elektroninius laiškus neteisėtai stebėjo NSA; iš tiesų Vašingtonas tiesiog turi labiau pasistengti, kad įtikintų žmones JAV ir užsienyje, kad NSA nėra Didysis Brolis.
Kalbėdamas apie Iraną prezidentas sakė, kad JAV „neužmerkia akių į Irano paramą tokioms teroristų organizacijoms kaip „Hezbollah“. Vis dėlto, pasak jo, JAV turi suteikti šansą tebesitęsiančioms deryboms, siekiant nutraukti Irano branduolinę programą. Jis taip pat pažadėjo vetuoti įstatymų projektus, kuriuos remia abiejų partijų grupės tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate, kurie iškart pritaikytų naujas sankcijas Iranui, jei derybose nepavyktų pasiekti ilgalaikio susitarimo.
„Mūsų nacionalinio saugumo vardan privalome suteikti diplomatijai šansą, – kalbėjo B.Obama. – Jei Irano lyderiai nepasinaudos šia galimybe, tada aš pirmasis reikalausiu daugiau sankcijų ir būsiu pasirengęs pasinaudoti visomis priemonėmis, kad Iranas nepasigamintų branduolinio ginklo.“
B.Obama save dažnai vadina karo meto prezidentu, o jo antradienį perskaitytos kalbos tikslas buvo parodyti, kad jis tebeturi ryžto pasinaudoti jėga kovojant su Amerikos priešais, jei nebus kito pasirinkimo. Tik bėda ta, kad jis nenorėjo paaiškinti, kokie tie kiti pasirinkimai.
Pasak B.Obamos, jei derybose su Iranu bus pasiektas susitarimas, „mes būsime išsprendę vieną iš svarbiausių mūsų laikų saugumo problemų, nesurizikavę karu“.
Tačiau be aptakių grasinimų sankcijomis jis nieko nepasakė apie tai, ar ryšis jėga neleisti Teheranui pasigaminti bombos.
Galiausiai, kalbėdamas apie prieštaringą JAV dronų temą, B.Obama primygtinai teigė „nubrėžęs protingas ribas“ jų naudojimui.
Tačiau jis neužsiminė, kad pastangos nuotoliniu būdu valdomų lėktuvų kontrolę skaidrumo vardan atimti iš CŽV ir perduoti Pentagonui jau nuo lapkričio mėnesio nepajudėjo nė per žingsnį, o jų ateitis, geriausiu atveju, neaiški.
B.Obama save dažnai vadina karo meto prezidentu, o jo antradienį perskaitytos kalbos tikslas buvo parodyti, kad jis tebeturi ryžto pasinaudoti jėga kovojant su Amerikos priešais, jei nebus kito pasirinkimo. Tik bėda ta, kad jis nenorėjo paaiškinti, kokie tie kiti pasirinkimai.
