„Kariuomenė turi suprasti jos siaubingų veiksmų kainą. Regiono stabilumas ir klestėjimas priklauso nuo greitų veiksmų“, – per Saugumo Tarybos posėdį sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas Greenfield.
„Kariuomenė nepaiso mūsų smerkimo ir meta iššūkį Saugumo Tarybai“, – pridūrė ji.
„Ar Taryba ginčysis dėl kalbos dar viename pareiškime, ar mes imsimės veiksmų, kad išgelbėtume Birmos žmonių gyvybes?“ – Saugumo Tarybos posėdyje klausė JAV ambasadorė prie JT, paminėdama ankstesnį Mianmaro pavadinimą.
Estija, nenuolatinė Saugumo Tarybos narė, pareiškė, kad 15 valstybes vienijančiai organizacijai reikėtų pradėti rengti rezoliuciją, galinčią numatyti ir sankcijas Mianmarui, įskaitant tarptautinį ginklų embargą.
„Jungtinių Tautų Saugumo Taryba yra vienintelis subjektas pasaulyje, turintis teisėtą galią apsaugoti pavojuje atsidūrusias valstybes. Ji privalo pasitelkti visus savo arsenale turimus įrankius, kad nutrauktų šią siaubingą padėtį“, – pareiškė estų ambasadorius Svenas Jurgensonas.
Prieš chuntą sukilęs Mianmaro pasiuntinys Jungtinėse Tautose penktadienį paragino paskelbti neskraidymo zoną virš jo šalies, taip pat įvesti jai ginklų embargą bei tikslines sankcijas, siekiant priversti generolus sugrįžti prie demokratijos.
„Jūsų skubūs ir ryžtingiausi veiksmai reikalingi jau dabar“, – per Saugumo Tarybos posėdį sakė ambasadorius Kyawas Moe Tunas.
Rusija ir Kinija turi veto teisę ir istoriškai priešinosi tarptautinėms sankcijoms, nors Pekinas – pagrindinis Mianmaro kariuomenės sąjungininkas – reiškia vis didesnį susirūpinimą dėl nestabilumo kaimyninėje šalyje.
Mianmare tęsiasi neramumai nuo vasario 1-osios, kai kariuomenė įvykdė valstybės perversmą ir nušalino civilinę lyderę Aung San Suu Kyi, nutraukdama demokratijos eksperimentą šalyje.
Jungtinių Tautų duomenimis, per šį laikotarpį žuvo daugiau kaip 600 žmonių.
