Sekite 15min Google
Kaip rašo apžvalgininkas, šis dokumentas galėtų ne tik padidinti spaudimą Maskvai, bet ir suteikti JAV prezidentui pernelyg plačius įgaliojimus taikyti didelio masto muitus kitoms šalims.
„Įstatymo projekte yra daug gerų nuostatų, tačiau taip pat dvi blogos. Toli gražu neaišku, kas nusveria – privalumai ar trūkumai“, – rašo autorius.
Įstatymo projekto nuostatos, kurias M. Bootas vertina teigiamai, išplečia sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, Rusijos politiniams ir kariniams vadovams, oligarchams, valstybės valdomoms įmonėms, finansų institucijoms, energetikos projektams ir bendrovėms, remiančioms Rusijos gynybos pramonę.
Be to, dokumente numatytos sankcijos asmenims ir bendrovėms, susijusioms su vadinamuoju „šešėliniu laivynu“, padedančiu Rusijai apeiti Vakarų apribojimus energetikos išteklių eksportui.
Kartu autorius atkreipia dėmesį, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir be šio įstatymo projekto jau turi plačius įgaliojimus taikyti sankcijas, tačiau iki šiol jais naudojosi gana ribotai. Be to, įstatymo projektas leidžia valstybės vadovui atidėti sankcijų įvedimą, jeigu jis savo sprendimą paaiškina Kongresui.
Pagrindinė dokumento problema, apžvalgininko teigimu, yra nuostata dėl naujų muitų. Įstatymo projektas suteikia prezidentui teisę nustatyti iki 100 proc. siekiančius muitus penkioms didžiausioms Rusijos naftos arba gamtinių dujų importuotojoms, taip pat 500 proc. muitą į Jungtines Valstijas importuojamoms rusiškoms prekėms.
Autoriaus teigimu, šios priemonės potencialiai galėtų paveikti Kiniją, Indiją, Turkiją, Europos Sąjungą, Japoniją, Pietų Korėją ir kitas šalis. Kai kurioms JAV sąjungininkėms gali būti taikomos išimtys, tačiau sprendimą dėl jų priims prezidento administracija.
M. Bootas taip pat perspėja, kad įstatymas galėtų tapti teisiniu pagrindu muitams įvesti ne tik dėl rusiškų energetikos išteklių, bet ir dėl kitų priežasčių.
„Problema ta, kad niekas netrukdytų Trumpui įvesti muitų bet kuriai iš šių šalių dėl bet kokios kitos priežasties ir, kaip teisiniu pagrindu, pasinaudoti Grahamo įstatymu“, – pabrėžia jis.
Autorius atkreipia dėmesį, kad D. Trumpas jau ne kartą savo nuožiūra įvedė muitus, remdamasis įvairiais teisiniais pagrindais. Būtent todėl, apžvalgininko nuomone, Kongresas neturėtų dar labiau plėsti prezidento įgaliojimų.
M. Bootas pažymi, kad daugelis Senato demokratų dvejojo, ar paremti įstatymo projektą, tačiau galiausiai sutiko už jį balsuoti, siekdami pademonstruoti paramą Ukrainai.
Todėl apžvalgininkas ragina Atstovų Rūmus, kurie įstatymo projektą svarstys rugsėjį, jį patobulinti: pašalinti nuostatas dėl muitų, padaryti sankcijų taikymą privalomą ir įtraukti nuostatą dėl JAV kontroliuojamo įšaldyto Rusijos turto perdavimo Ukrainai.
Liepos 28 dieną JAV Senatas patvirtino Lindsey Grahamo sankcijų Rusijai ir Iranui įstatymo projektą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo metu buvo Senato svečių galerijoje, plojo senatoriams ir pavadino sprendimą simboliniu, nes jis buvo priimtas L. Grahamo laidotuvių dieną – senatorius mirė dar iki jo parengto įstatymo projekto priėmimo.
Anksčiau grupė demokratų JAV Kongrese pasisakė prieš šį įstatymo projektą, nes jis faktiškai atkuria prezidento įgaliojimus nustatyti prekybos muitus. Kongreso nariai Donas Baeris ir Bradas Schneideris pareiškė, kad tokie muitai gali padidinti išlaidas amerikiečiams ir išprovokuoti pasaulinį prekybos karą.
Kartu jie pabrėžė remiantys sankcijas Rusijai, tačiau šį įstatymo projektą laikantys žalingu Ukrainai, nes kritiniu metu jis mažina pasitikėjimą Amerikos pagalba.