Tai sudarys beveik penktadalį išlaidų, o remonto prireikė po to, kai Rusijos smūgis padarė šiam kupolui žalos.
Prancūzija, dabartinė Didžiojo septyneto (G7) lyderė, kovo mėnesį pareiškė, kad remontas kainuos 500 mln. eurų, ir paprašė kitų didžiųjų demokratijų klubo narių prisidėti.
Valstybės departamentas nurodė, kad prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija bendradarbiaus su Kongresu, kad skirtų pinigų remontui, „laikydamasi nuolatinio Jungtinių Valstijų lyderiavimo branduolinės saugos ir neplatinimo klausimais“.
„Raginame savo G7 ir Europos partnerius sekti šiuo pavyzdžiu ir prisiimti didelius finansinius įsipareigojimus, kad pasidalytų šio būtino remonto našta“, – sakoma pranešime.
Černobylio reaktorius sprogo per nesėkmingą saugumo bandymą 1986 metais, kai Ukraina dar priklausė Sovietų Sąjungai. Kilo viena baisiausių pasaulyje branduolinių katastrofų, radiacijos debesis pasklido visoje Europoje, o dešimtis tūkstančių žmonių teko evakuoti.
2016 metų lapkritį virš reaktoriaus liekanų buvo pastatytas didžiulis metalinis kupolas, už kurį sumokėta 2,1 mlrd. eurų tarptautinio finansavimo lėšomis, siekiant sustabdyti galimus nuotėkius.
Pernai vasarį per Rusijos drono smūgį išoriniame iš dviejų radiacijos apvalkalų, dengiančių atominės elektrinės liekanas, liko didelė skylė.
Naujas JAV indėlis skiriamas nepaisant įprastos D. Trumpo paniekos tarptautinei pagalbai ir jo spaudimo Ukrainai daryti nuolaidas Rusijai.
Visgi Valstybės departamentas tiesiogiai neapkaltino Rusijos dėl kupolo pažeidimo, sakydamas, kad jis buvo sugadintas „per drono smūgį beprasmio tebevykstančio karo tarp Rusijos ir Ukrainos metu“.
Rusijos kariuomenė užėmė elektrinę pirmosiomis 2022 metų vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą dienomis, o po kelių savaičių pasitraukė.
Ukraina ne kartą kaltino Maskvą taikantis į Černobylį ir kitas jos atomines elektrines, teigdama, kad Maskvos smūgiai rizikuoja sukelti potencialiai katastrofišką nelaimę.
