Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 4d. 22:56

JAV spaudimas Vokietijai dėl „Nord Stream 2“: būtinybė ar klaida?

Tiesiamas dujotiekis „Nord Stream 2“
„Scanpix“ nuotr. / Tiesiamas dujotiekis „Nord Stream 2“

Aktyvus JAV spaudimas Vokietijai dėl paramos prieštaringai vertinamam „Nord Stream 2“ dujotiekiui neišvirsta į norimą efektą – projekto žlugimą. Atvirkščiai, atrodo, kad Berlynas yra stumiamas Maskvos geopolitinių tikslų link, „Foreign Policy“ rašo Jeffas Rathke ir Maxas Hammeris.

Straipsnio autorių teigimu, daugelis JAV Kongreso narių akivaizdžiai nori kietesnio požiūrio į Rusiją – dėl to sutaria ir respublikonai, ir demokratai.

Nesunku suprasti, kodėl taip yra: Maskva, be abejo, įplieskė karą Rytų Ukrainoje, remia žiaurų Basharo al-Assado režimą Sirijoje ir stengiasi kištis į demokratinius procesus JAV bei Europos Sąjungos šalyse.

Kongresą erzina Donaldo Trumpo administracijos mindžikavimas vengiant taikyti Rusijai platesnes sankcijas, bet netrukus turėtų būti priimti įstatymai, priversiantys paskelbti naujus suvaržymus dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto dalyviams.

Taip siekiama sužlugdyti ar nukelti projektą, taip pat apsaugoti Ukrainos kaip dujų tranzito šalies statusą ir nubausti Rusiją už sumaištį pasaulyje keliančią užsienio politiką.

„Nord Stream 2“ dujotiekio vamzdžiai
„Nord Stream 2“ dujotiekio vamzdžiai

Tačiau ši Kongreso iniciatyva taip pat gali susilpninti europiečių solidarumą požiūryje į Rusiją ir suardyti sankcijų, kurios šiai šaliai taikomos nuo 2014 metų, režimą.

Anot J.Rathke ir M.Hammerio, JAV savo tikslų galėtų pasiekti noriau bendradarbiaudamos su sąjungininkais. Esą Vašingtonui Berlynas kaip tik galėtų padėti sustiprinti Ukrainą ir sumaišyti kortas Rusijai, pamėgusiai naudoti energetiką kaip geopolitinį ginklą.

Jei tiesi vamzdynus, skaudės

Dujotiekis „Nord Stream 2“ – svarbiausias Maskvos ekonominis ir politinis projektas Europoje. Akivaizdu, kad tikslai ir politiniai – norima siųsti dujas į Vokietiją apeinant ir taip izoliuojant Ukrainą.

Nuo pat 2015-ųjų, kai buvo paskelbti planai tiesti šį dujotiekį Baltijos jūros dugnu, jam ėmė priešintis politikai Amerikoje – ir Baracko Obamos, ir D.Trumpo administracijos.

D.Trumpas net pavadino Vokietiją Rusijos įkaite – esą Berlynas priklausomas nuo rusiškų energijos išteklių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Ir nors jo administracija kol kas nepavertė savo grasinimų pritaikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms kompanijoms realybe, vien mojavimas tokia galimybe, regis, neleidžia vokiečiams laikyti Amerikos patikima sąjungininke.

O dabar sankcijų grėsmė realesnė. Pagal teisės aktų, siūlomų ir Senate, ir Atstovų Rūmuose, projektus būtų baudžiamos ne „Nord Stream 2“ finansuojančios dujų korporacijos, o mažesnės įmonės, tiesiog tiesiančios vamzdynus.

Kompanijų, gebančių tiesti aukštos kokybės vamzdžius, kurie būtini „Nord Stream 2“ projektui, pasaulyje nėra daug, jų paslaugos labai vertinamos. Bet jų aktyvai JAV būtų įšaldyti, be to, joms nebebūtų leidžiama užsiimti verslu Amerikoje.

Pavyzdžiui, viena tokių įmonių, Šveicarijoje įsikūrusi „Allseas“ vykdo daug projektų JAV, jai svarbus ir JAV doleris.

Kompanijų, gebančių tiesti aukštos kokybės vamzdžius, kurie būtini „Nord Stream 2“ projektui, pasaulyje nėra daug, jų paslaugos labai vertinamos.

O kadangi „Allseas“ paslaugos „Nord Stream 2“ tiesiog būtinos, šiai kompanijai pasitraukus iš projekto jis susidurtų su dideliais sunkumais.

„Scanpix“ nuotr./Tiesiamas dujotiekis „Nord Stream 2“
„Scanpix“ nuotr./Tiesiamas dujotiekis „Nord Stream 2“

Įstatymams jau pritarė komitetai ir Senate, ir Atstovų Rūmuose, o tai reiškia, kad D.Trumpo veto deputatai gali blokuoti. Dėl to dujotiekio projektas išties gali žlugti ar kelerius metus užsitęsti.

Keturios priežastys

Kodėl Vašingtonas prieštarauja dujotiekiui, kuris turėtų aptarnauti Europos rinką? Egzistuoja keturios priežastys.

Pirma, JAV manoma, kad šalis galėtų eksportuoti suskystintas dujas į Europą ir taip neleisti Rusijai išplėsti savo rinkos dalies. Rusiškos dujos pigesnės, tad amerikiečiams sunku su jomis konkuruoti.

Antra, teigiama, kad Europos energetinis saugumas nukentės, jei „Nord Stream 2“ bus baigtas. Tokie spėjimai, pasak J.Rathke ir M.Hammerio, pernelyg niūrūs. Esą dujų poreikis Europoje kol kas auga labai lėtai ir tik 2025-aisiais turėtų sugrįžti į 2010 metų lygį.

„Scanpix“ nuotr./Tiesiamas dujotiekis „Nord Stream 2“
„Scanpix“ nuotr./Tiesiamas dujotiekis „Nord Stream 2“

Ekspertų teigimu, naujas dujotiekis situacijos nepakeis, be to, Vokietija šiuo metu rusiškų dujų importuoja mažiau nei Šaltojo karo laikotarpiu.

Trečia, be jokios abejonės, tvirtina, kad Rusiją reikia nubausti už tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant karo Rytų Ukrainoje įplieskimą ir Krymo aneksiją.

Ketvirtoji priežastis pati svarbiausia – juk „Nord Stream 2“ leistų Rusijai apeiti Ukrainą eksportuojant dujas į tokias šalis kaip Vokietija, Italija, Austrija, Slovakija ir Čekija. Ukraina kasmet prarastų 2–3 mlrd. dolerių pajamų – iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Be to, teigiama, kad jei Rusija galėtų tiekti dujas Europai ne per Ukrainą, Maskvai atsirištų rankos toliau sėti agresiją Donbase, kur nuo 2014 metų jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

„Scanpix“/„BuzzFoto“ nuotr./Karas Donbase
„Scanpix“/„BuzzFoto“ nuotr./Karas Donbase

Pagrindinė dujotiekio iniciatorė, Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ siekia, kad projektas būtų užbaigtas iki šių metų pabaigos. Taip kompanija galėtų padidinti spaudimą ukrainiečių „Naftogaz“ – sutartis dėl tranzito su šia įmone nustoja galioti būtent baigiantis 2019-aisiais.

Rizikingas spaudimas

Europa „Nord Stream 2“ klausimu susiskaldžiusi – dujotiekio projektui nepritaria Lenkija, Baltijos šalys, juo abejoja skandinavai. Bet Vokietija tokį priešinimąsi jau ilgai bando ignoruoti.

Tokia pozicija Berlynui padarė meškos paslaugą – pavyzdžiui, Danija dar nėra išdavusi leidimo tiesti dujotiekio dalį šalies ekonominės zonos teritorijoje. Joks terminas nenustatytas, tad Danijos vyriausybė, kuri, beje, neseniai pasikeitė, svarstymais gali užsiimti kiek tik nori.

„Scanpix“/AP nuotr./Daug kritikų Europoje nepritaria tiesiamam dujotiekiui „Nord Stream 2“
„Scanpix“/AP nuotr./Daug kritikų Europoje nepritaria tiesiamam dujotiekiui „Nord Stream 2“

Akivaizdu, kad JAV ir Danija gali pakenkti „Nord Stream 2“ ar dujotiekį apskritai numarinti. Tačiau J.Rathke ir M.Hammeris klausia, ar tikrai verta taip elgtis?

Esą naujos JAV sankcijos galėtų laimėti Ukrainai brangaus laiko, bet jos taip pat pakenktų dvišaliams Vašingtono ir Berlyno santykiams.

O jei vamzdynus tiesiančios įmonės būtų priverstos pasitraukti iš projekto, penkios didžiosios Europos energetikos korporacijos (iš Vokietijos, Prancūzijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų), dengiančios 50 proc. dujotiekio tiesimo kaštų, prarastų beveik po 1 mlrd. eurų.

JAV rizikuoja spausdamos Vokietiją dėl „Nord Stream 2“ tokiu metu, kai solidarumas dėl sankcijų Rusijai ir taip silpsta.

„Nereaguoti į sankcijas Vokietija negalėtų. O nuo 2014 metų būtent Vokietija labiausiai stengiasi reguliariai pratęsti ES sankcijas Rusijai už agresiją Ukrainoje“, – pažymi straipsnio autoriai.

Tokios šalys kaip Italija, Graikija ar Vengrija neslepia noro panaikinti suvaržymus, bet Berlyno pastangomis ES išlieka vieninga. Tad JAV rizikuoja spausdamos Vokietiją dėl „Nord Stream 2“ tokiu metu, kai solidarumas dėl sankcijų Rusijai ir taip silpsta.

Įtampos Vokietijos santykiuose su JAV ir taip daug. Amerika taiko tarifus europietiškam aliuminiui ir plienui, reikalauja, kad vokiečiai skirtų daugiau lėšų gynybai, yra pasitraukusi iš tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos.

„Scanpix“/AP nuotr./Angela Merkel
„Scanpix“/AP nuotr./Angela Merkel

„Sunku įsivaizduoti, kad Vokietijos vyriausybė galėtų sutikti su JAV pasiūlymais prisijungti prie karinių pajėgų misijos Persijos įlankoje ar atsiųsti karių į Siriją tuo pat metu, kai Vašingtonas dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ baustų Vokietijos kompanijas sankcijomis“, – teigia J.Rathke ir M.Hammeris.

Berlynas turi padėti Kijevui

Tad kaip reikėtų elgtis tiek JAV, tiek Vokietijai siekiant išspręsti nesutarimus dėl „Nord Stream 2“?

Ekspertų manymu, Vokietija turėtų neutralizuoti rimčiausią argumentą, naudojamą dujotiekio kritikų – kad Ukraina taptų pažeidžiama Rusijos ekonominio ir karinio šantažo akivaizdoje.

Tai reiškia, kad Berlynas turėtų ne tik toliau remti reformas Kijeve ir kompensuoti būsimus nuostolius ukrainiečiams, bet ir prispausti rusiškąjį koncerną „Gazprom“ pasirašytą susitarimą dėl dujų tranzito su „Naftogaz“.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./„Naftogaz“
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./„Naftogaz“

Vokietija gausiai importuoja rusiškas dujas, tad galėtų tokiu statusu pasinaudoti siekdama įtvirtinti ryšį tarp dujų srauto dujotiekiu „Nord Stream 2“ ir Ukrainos kaip tranzitinės valstybės vaidmens.

Kitaip tariant, jei Rusija nuspręstų apeidinėti Ukrainą, ji kone automatiškai netektų prieigos prie Vakarų Europos rinkų. Vokiečiai nėra pratę taikyti tokio pobūdžio ekonominį spaudimą, tačiau šiuo atveju jis reikalingas.

Savo ruožtu Vašingtonas turėtų pripažinti, kad daugelį savo tikslų „Nord Stream 2“ atžvilgiu jau pasiekė, kai ES šiemet paskelbė, kad dujotiekių iš trečiųjų šalių pratęsimams ES šalių teritorijose bus taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir ES vidaus dujotiekiams.

Tokioms ES dujų direktyvos pataisoms Berlynas priešinosi, o Vašingtonas jas rėmė.

„JAV turėtų prioritetizuoti savo ekonominius tikslus taip, kad jų partneriai suprastų, kas svarbiausia amerikiečiams – Kinija, Pasaulio prekybos organizacijos reforma, prekybos deficito sumažinimas ir sankcijos Rusijai už agresiją Ukrainoje.

Kol JAV sąjungininkai Europoje aiškiau nesuvoks JAV tikslų, efektyvus bendradarbiavimas derinant darbotvarkę bus bus beveik neįmanomas“, – mano J.Rathke ir M.Hammeris.

Komentarai: 15

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:11
01:08
00:29
Parašykite atsiliepimą apie 15min