Paliaubos tarp Libano ir Izraelio, kurios, kaip manoma, vis dar galioja nepaisant šimtų žuvusiųjų per Izraelio smūgius, baigiasi sekmadienį, o abiejų vyriausybių atstovams susitikus Vašingtone, vėl įsiplieskė smurtas.
Izraelis bombardavo Libaną ir įsiveržė į jo pietus reaguodamas į šiitų judėjimo „Hezbollah“ atsakomąją ugnį po to, kai vasario 28-ąją, prasidėjus karui, žydų valstybė nužudė Irano aukščiausiąjį lyderį.
Izraelio ir Libano ambasadoriai Valstybės departamente ketvirtadienį pradėjo dviejų dienų derybas, o Izraelis kartu atsivežė ir karininkų.
„Turėjome visą dieną produktyvių ir pozityvių derybų“, – sakė vienas aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas, tikėdamasis penktadienį pasakyti daugiau.
Tuo metu Libano pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šalis sieks „paliaubų įtvirtinimo“, ir teigė: „Pirmiausia reikia padaryti galą mirtims ir naikinimui.“
Praėjusį kartą abi pusės susitiko balandžio 23-iąją Baltuosiuose rūmuose, kur D. Trumpas paskelbė apie trijų savaičių paliaubų pratęsimą tarp šalių, kurios techniškai kariauja jau kelis dešimtmečius.
Tuo metu D. Trumpas drąsiai prognozavo, kad per trijų savaičių pratęsimą jis priims Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahu) ir Libano prezidentą Josephą Aouną (Džozefą Auną) Vašingtone istoriniam pirmajam šalių viršūnių susitikimui.
Viršūnių susitikimas neįvyko, nes J. Aounas pareiškė, kad prieš tokį istorinį susitikimą būtina sudaryti saugumo susitarimą ir nutraukti Izraelio išpuolius.
Tuo tarpu Izraelis pažadėjo toliau tęsti atakas prieš „Hezbollah“. Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad visame Libane smogė dar daugiau nei 65 „Hezbollah“ objektams.
Libano valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra pranešė apie ketvirtadienį įvykdytus Izraelio oro smūgius pietuose ir rytuose, įskaitant vietoves, kurios nebuvo paminėtos ankstesniame Izraelio įspėjime dėl evakuacijos.
„Hezbollah“ teigė, kad dronu taikėsi į Izraelio karius šiaurės Izraelyje. Žydų valstybės kariuomenė pranešė, kad keli Izraelio civiliai buvo sužeisti ir evakuoti medicininiam gydymui.
„Hezbollah“ įstatymų leidėjas Ali Ammaras (Ali Amaras) pasmerkė derybas Vašingtone, pavadindamas jas „nemokamomis nuolaidomis“ Izraeliui.
Libano institucijų duomenimis, nuo kovo 2-osios per Izraelio atakas Libane žuvo daugiau nei 2,8 tūkst. žmonių, įskaitant mažiausiai 200 vaikų, o „Hezbollah“ teigia, kad į šį skaičių įtraukti ir jos kovotojai.
D. Trumpas siekia Xi Jinpingo palankumo
Karas Artimuosiuose Rytuose sukrėtė pasaulio ekonomiką ir paveikė šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje.
Iranas, „Hezbollah“ rėmėjas, ilgalaikes paliaubas Libane iškėlė kaip sąlygą bet kokiam susitarimui dėl platesnio karo užbaigimo, dar labiau nuvildamas D. Trumpą, nes atmetė jo raginimus sudaryti susitarimą jo sąlygomis.
Reaguodamas į karą, Iranas įvedė Hormuzo sąsiaurio – siauro vandens kelio, kuriuo anksčiau buvo gabenamas penktadalis pasaulio naftos, – kontrolę ir nenorėjo atsisakyti savo svertų.
D. Trumpas aptarė šį klausimą per valstybinį vizitą Kinijoje, kuri yra pagrindinė Irano naftos pirkėja.
D. Trumpas interviu Pekine sakė, kad prezidentas Xi Jinpingas jam tvirtai pažadėjo, jog „neduos karinės įrangos“ Iranui.
„Jis norėtų, kad Hormuzo sąsiauris būtų atviras, ir sakė: „Jei galiu kuo nors padėti, norėčiau padėti“, – „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity (Šonui Haničiui) sakė D. Trumpas.
B. Netanyahu yra sakęs, kad Kinija perdavė Iranui raketų technologijas.
Demonstruodama Pekino įtaką Teheranui, elitinė Revoliucinė gvardija pranešė, kad jos jūrų pajėgos nuo trečiadienio vakaro leido keliems Kinijos laivams praplaukti pro Hormuzo sąsiaurį.
„Galiausiai buvo nuspręsta, kad keli Kinijos laivai, dėl kurių kreipėsi ši šalis, praplauks pro šią teritoriją po susitarimo dėl Irano sąsiaurio valdymo protokolų“, – sakoma Irano kariuomenės ideologinio sparno pranešime.
Nepopuliarus karas
Karas su Iranu Jungtinėse Valstijose – labai nepopuliarus, net ir tarp D. Trumpo Respublikonų partijos rėmėjų, o administracija likus keliems mėnesiams iki Kongreso rinkimų karštligiškai ieško būdų, kaip sutramdyti sparčiai kylančias degalų kainas.
JAV Senatas ketvirtadienį nedidele persvara, 50 balsų prieš 49, atmetė rezoliuciją, kuria būtų apriboti D. Trumpo įgaliojimai kariauti su Iranu.
Demokratų partija teigia, kad pagal po Vietnamo karo priimtą Karo įgaliojimų įstatymą administracija iki gegužės 1 dienos turėjo gauti Kongreso pritarimą kariniams veiksmams, o D. Trumpas dabar akivaizdžiai pažeidžia įstatymą.
Administracija ginčija tokį aiškinimą, teigdama, kad laikrodį sustabdė daugiau nei prieš mėnesį paskelbtos paliaubos.
Šiai iniciatyvai vadovavęs demokratų senatorius Jeffas Merkley (Džefas Merklis) apie respublikonus sakė: „Manau, kad daugeliui mūsų kolegų nepatogu dėl savo pozicijos, bet jiems taip pat nepatogu būti neteisingoje Trumpo pusėje.“
