D. Trumpo administracija apskundė ketvirtadienį priimtą žemesnės instancijos teismo sprendimą, teigdama, kad kariai yra būtini imigracijos agentams ir įstaigoms apsaugoti trečiame pagal dydį JAV mieste.
Apeliacinio teismo sprendimas leidžia sustabdyti karių dislokavimą, kol teismas išklausys tolesnius argumentus.
Čikagoje norima dislokuoti 200 Nacionalinės gvardijos karių iš Teksaso ir 300 iš Ilinojaus, pranešė JAV kariuomenė, o pradinis mobilizacijos laikotarpis – 60 dienų.
Kalbant apie panašų karių dislokavimą demokratų valdomame Portlande, Oregone, trijų narių apeliacinio teismo kolegija svarsto, ar panaikinti kito teisėjo laikiną mobilizacijos blokavimą.
Ilinojus ir Oregonas jau ne pirmosios valstijos, pateikusios ieškinius dėl D. Trumpo administracijos sprendimo pasitelkti Nacionalinę gvardiją šalies viduje.
Jos seka Kalifornijos – kitos valstijos, kurią iš esmės valdo demokratai – pėdomis: ji padavė D. Trumpo administraciją į teismą, kai Nacionalinė gvardija anksčiau šiais metais buvo dislokuota Los Andžele.
Federalinė valdžia teigė, kad toks dislokavimas buvo reikalingas siekiant numalšinti demonstracijas, kurias sukėlė plataus masto reidai prieš nelegalius migrantus, tačiau vietos ir valstijų vadovai tai pavadino nereikalingu jėgos eskalavimu.
Kaip ir kituose JAV miestuose, Imigracijos ir muitinės kontrolės (ICE) agentų reidai Čikagoje kelia nerimą Lotynų Amerikos bendruomenėse, o aktyvistų grupės perspėja gyventojus apie reidus įvairiuose rajonuose.
