63 metų buvęs lyderis ir jo žmona Cilia Flores Bruklino kalėjime laikomi jau daugiau nei septynis mėnesius dėl federalinių kaltinimų narkotikų kontrabanda ir šaunamųjų ginklų laikymu. Savo kaltės jie nepripažįsta.
JAV komandosai porą iš jų rezidencijos Karakase pagrobė sausio 3 dieną. Žaibiškoje operacijoje dalyvavo jūrų, oro ir sausumos pajėgos, nušalinusios autoritarinį lyderį, vadovavusį Venesuelai nuo 2013 metų.
Per maždaug 20 minučių trukusį posėdį teisėjas Alvinas Hellersteinas, gavęs bendrą prokurorų ir gynybos advokatų prašymą, teismo proceso pradžią paskyrė kitų metų birželio 1 dieną.
Smėlio spalvos kalėjimo uniformą vilkėjęs ir akinius užsidėjęs N. Maduro per savo trečiąjį pasirodymą JAV teisme nekalbėjo, tik įeidamas pasisveikino su teismu.
Tokią pačią aprangą vilkėjusi C.Flores, kurios šviesūs plaukai buvo surišti, sėdėjo netoliese vyro, o porą iš abiejų pusių apsupo jų advokatai.
Prie Manhatano teismo rūmų susirinkę protestuotojai su plakatais „Laisvę prezidentui Maduro“ mojavo Venesuelos vėliavomis, o priešingos stovyklos demonstrantai laikė plakatus, kuriuose N.Maduro ir C.Flores vadinami „diktatoriais“.
Teisėjas A.Hellersteinas trečiadienį taip pat paskyrė lapkričio 17 dienos posėdį, skirtą gynybos prašymams, įskaitant prieštaravimą dėl N.Maduro ir C.Flores sulaikymo teisėtumo.
Pats N.Maduro dar sausį pareiškė, kad buvo pagrobtas, ir pavadino save „karo belaisviu“.
Nuo tada, kai N.Maduro buvo sulaikytas, Venesuelai vadovauja buvusi jo viceprezidentė Delcy Rodriguez, o JAV faktiškai kontroliuoja šalies naftos eksportą, kurio pajamos patenka į specialias Vašingtono prižiūrimas sąskaitas.
Teisiniai mūšiai
JAV prokurorai teigia, kad N.Maduro naudojosi valdžia neteisėtam narkotikų gabenimui apsaugoti ir skatinti, taip pat bendradarbiavo su karteliais, kad į Jungtines Valstijas būtų gabenamos tonos kokaino.
N.Maduro neigia keturis jam pareikštus kaltinimus: sąmokslu vykdyti „narkoterorizmą“, sąmokslu importuoti kokainą, automatų ir naikinamųjų įtaisų laikymu bei sąmokslu laikyti automatus ir naikinamuosius įtaisus.
C.Flores taip pat neprisipažino kalta dėl trijų jai pareikštų kaltinimų: sąmokslo importuoti kokainą, automatų ir naikinamųjų įtaisų laikymo bei sąmokslo laikyti automatus ir naikinamuosius įtaisus.
Balandį JAV leido Venesuelai sumokėti už N.Maduro ir C.Flores teisinę gynybą, o tai anksčiau draudė JAV sankcijos.
Pora siekė, kad jų bylos būtų nutrauktos, motyvuodama tuo, kad lėšų blokavimas pažeidė JAV Konstitucijoje numatytą teisę į pasirinktą gynėją.
N.Maduro JAV taip pat iškelta civilinė byla po to, kai Venesueloje nužudytų penkių jaunuolių šeimos pareiškė, kad jis užsakė neteismines žudynes kaip platesnio valstybės smurto dalį.
Praėjusį mėnesį pateiktame skunde teigiama, kad N.Maduro nurodymu elitinės saugumo pajėgos, vadinamos Specialiosiomis veiksmų pajėgomis (FAES), įvykdė mirties bausmę šiems vyrams tarp 2017 ir 2020 metų.
Jame rašoma, kad aukos buvo tarp tūkstančių žmonių, nužudytų N.Maduro įsakymu tokių padalinių kaip FAES, kurios buvo paleistos 2021 metais po skundų dėl žmogaus teisių pažeidimų, taip pat ir iš Jungtinių Tautų.
Savo prezidentavimo laikotarpiu 2013–2026 metais jis buvo plačiai kaltinamas politinių represijų naudojimu siekiant išlaikyti valdžią. Abu jo perrinkimus, 2018 ir 2024 metais, daugelis šalių, įskaitant JAV, atmetė kaip suklastotus.
Tikimasi, kad N.Maduro civiliniame procese sieks teisinio imuniteto kaip valstybės vadovas, pranešė „The New York Times“.
