Grįžimas prie pagrindų?
Išskaičiavimu ir ribotu įsitraukimu į pasaulio reikalus grįsta D.Trumpo politika tapo galvos skausmu daugeliui JAV sąjungininkių vakaruose, kurios buvo įpratusios prie bendromis vertybėmis ir jų saugojimu grįstų santykių su galingiausia pasaulio valstybe. Tai, kas anksčiau atrodė nepajudinama ir stabilu, į valdžią JAV atėjus D.Trumpui vos per vieną naktį tapo miglota ir klampu. Dėl to daugelio Vakarų valstybių vadovai su palengvėjimu sutiko žinią apie J.Bideno pergalę prezidento rinkimuose.
Naujasis prezidentas, visuomet pasisakęs už aktyvų JAV vaidmenį skleidžiant ir ginant liberalią demokratiją pasaulyje, neabejotinai mėgins sugrąžinti sąjungininkų pasitikėjimą ir išsklaidyti abejones dėl tarptautinių JAV įsipareigojimų tvirtumo. Galima tikėtis ir didesnio JAV įsitraukimo į tarptautinius reikalus. Pavyzdžiui, J.Bideno administracija jau pasiūlė atnaujinti derybas dėl Irano branduolinio susitarimo, iš kurio D.Trumpo kadencijos metu JAV vienašališkai pasitraukė. Prabilta ir apie kitų D.Trumpo priimtų sprendimų atšaukimą ir JAV sugrįžimą į tarptautinius susitarimus.
Kitaip tariant, po ketverių metų sunkiai prognozuojamos JAV užsienio politikos ji pagaliau turėtų grįžti prie savo fundamentalių pagrindų, kurių esmę sudaro demokratijos vertybių ir laisvių gynyba bei propagavimas visame pasaulyje. Tikėtina, kad Baltuosiuose rūmuose šeimininkaujant J.Bidenui išvysime „senąją gerąją“ JAV, kurios vėliavos žvaigždės ir raudonai baltos juostos reprezentuoja demokratijos pasaulyje garantiją, o santykiai su partneriais yra grįsti ne buhalteriniais paskaičiavimais, bet vertybėmis.
Pirmieji sprendimai – Lietuvai palankūs
J.Bideno administracija šiuo požiūriu jau priėmė ir kai kuriuos Lietuvai svarbius sprendimus. JAV grįžta prie ginkluotės ribojimo sutarčių, o taip pat atšaukė Vokietijoje dislokuotų karių išvedimą. Tai yra ypač svarbu visos Europos saugumui. Kartu tai yra reikšmingas saugumo garantas Lietuvai – ypač turint omenyje, kad mūsų šalyje tarnauja Vokietijos vadovaujamas batalionas, skirtas Rusijos karinės agresijos atgrasymui.
Tokia JAV versija, kuomet jos užsienio politikos gaires diktuoja ne paprasčiausiai išskaičiavimu grįsta realpolitik, bet vertybinis pagrindas, neabejotinai Lietuvai yra parankesnė. Kita vertus, D. Trumpo kadencija parodė, kad negalime sėdėti sudėję rankų ir laukti, kol mūsų saugumu už mus pasirūpins sąjungininkai. Turime įsisąmoninti, kad Lietuvai tapus galingiausio planetoje gynybinio aljanso – NATO – nare mūsų šalies saugumas savaimė netapo duotybe. Dėl jo turime dėti pastangas patys.
Šiuo požiūriu D.Trumpo spaudimas NATO narėms didinti indėlį į savo pačių ir viso pasaulio saugumo užtikrinimą buvo išties pagrįstas. Norėdami būti visaverčiais NATO nariais turime rūpintis, kad mūsų kariuomenės pasirengimas, ginkluotė ir technika atitiktų aukštus aljanso reikalavimus. Tam privalome investuoti ne tik į pažangios ginkluotės įsigijimus ir vystymą, bet ir pratybų infrastruktūros gerinimą. Tik užtikrindami tinkamas sąlygas aukšto lygio pratyboms rengti galime būti pilnaverte tarptautinės saugumo architektūros dalimi ir užtikrinti mūsų šalyje itin svarbų sąjungininkų pajėgų dislokavimą.
Dėl tvirtų santykių turime stengtis ir patys
Šiuo požiūriu JAV mums taip pat reikšmingai padeda. Vien per pastaruosius penkerius metus JAV per įvairias programas Lietuvos karybos stiprinimui suteikė šimtus milijonų eurų paramos. Šios paramos tęstinumas yra išties svarbus mūsų šalies gynybinių pajėgumų didinimui. Pasinaudodami pagrindinės savo sąjungininkės finansine pagalba galime papildomai įsigyti JAV gaminamos įrangos ir ginkluotės, pavyzdžiui, bepiločių žvalgybinių sistemų, prieštankinių raketinių kompleksų ir kitos karinės technikos. Dėl to pirmieji J.Bideno administracijos siunčiami signalai, rodantys JAV nusiteikimą nemažinti savo karinių įsipareigojimų Europoje, nuteikia optimistiškai.
JAV atsiribojimas nuo pasaulio reikalų, kokiu pasižymėjo D.Trumpo politika, kelia grėsmę ne tik globaliam saugumo balansui, nusistovėjusiems geopolitikos principams, bet ir pačioms Valstijoms, nes tarptautinis saugumas ir demokratijos pasaulyje apsauga neabejotinai yra būtina jų klestėjimo sąlyga. Dėl to tvirti JAV ir NATO, Europos bei kitų demokratinių valstybių santykiai yra visų pusių interesas. Bet koks šių santykių atšalimas labai stipriai kenktų ir Lietuvai.
Tiesioginis JAV palaikymas mūsų valstybei taip pat yra gyvybiškai svarbus. Tačiau reikia nepamiršti, kad bet kokiems santykiams palaikyti būtinos abipusės pastangos ir kiekvienos šalies indėlis. JAV nėra tik saugumo donorė. Lietuva taip pat privalo būti naudinga savo svarbiausiai sąjungininkei – nepriklausomai nuo to, kas tuo metu šeimininkauja Baltuosiuose rūmuose. Kuo labiau abiejų valstybių santykiai bus grįsti bendradarbiavimu, naštos ir atsakomybės pasidalinimu, tuo būsime įdomesni ir naudingesni JAV, o mūsų parama ir palaikymas su kaupu grįš atgal dar didesne nauda Lietuvai bei viso regiono saugumui. J.Bideno administracija šiems Lietuvos siekiams gali būti dar palankesnė.
Darius Antanaitis, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, ginkluotės ekspertas
