Buvusio JAV prezidento Georgeo W.Bush'o užsienio politikos formavimo komandoje dirbęs D.Krameris kritiškai atsiliepė apie dabartinės Baracko Obamos administracijos veiklą, pabrėždamas, kad buvusiam šalies vadovui nepavyko išvengti klaidų, tačiau nuo jų nebuvo bėgama.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute skaitytoje paskaitoje „Putino Rusija: iššūkis regiono saugumui“ D.Krameris pasidalino ir prognozėmis, kas laukia Rusijos bei regiono artimiausiu metu.
Rusija – grėsmė geopolitiniam stabilumui
„Gyvename labai įdomiais laikais... Kartais jie net per daug įdomūs“, – ironiškai kalbą pradėjo D.Krameris. „Ar kalbėtume apie Rusijos karą Ukrainoje, ar procesus Vidurio Rytuose, matome situaciją, kurios pasaulis nematė jau ilgą laiką“, – konstatavo jis.
„Prisiminkime, kaip metų pradžioje prezidentas B.Obama dėstė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos vadovauja tarptautinei Rusijos izoliacijai... Dabar mes matome, kad po kelių dienų B.Obama Jungtinių Tautų asamblėjoje susitiks su Vladimiru Putinu. Tai neįtikėtina kelionė nuo izoliacijos iki derybų ir gal net bendros strategijos“, – teigė D.Krameris, pridurdamas, kad Rusijos įsikišimas į karą Sirijoje privertė situaciją keistis.
Tiesmuku ir drąsiu kalbėjimo stiliumi pasižymintis politikos ekspertas neslėpė, kad jo požiūrį formavo pažintis su Rusijos diplomatija ir įtakingais visuomenės veikėjais. „Mano tezė yra tokia – aš manau, kad Rusija kelia grėsmę ne tik regioniniam saugumui, ne tik Lietuvai, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų interesams, visam geopolitiniam pasaulio stabilumui“, – sakė D.Krameris.
„Rusija yra branduolinė valstybė ir jei kas gali sukelti egzistencinį pavojų JAV, tai būtent Kremlius. Tai patvirtina ir Rusijos veiksmai pastaruosius kelis metus“, – teigė jis. Jis pabrėžė, kad niekas nenori karo, tačiau privalome nebūti abejingai agresijai ir neatmesti tokios galimybės.
„Mes turime problemų su režimu, kuris veikia totalitariniais principais ir demonstruoja aroganciją, tačiau tuo pat metu yra paranojiškas ir neįtikėtinai jautrus. Visų pirma, jis kelia didžiausią pavojų patiems Rusijos žmonėms“, – V.Putino Rusiją apibūdino D.Krameris.
Grasinimai branduoliniu ginklu
„Rusijoje užgimė V.Putino kultas, tuo pat metu teisinant stalinizmą. Tokių procesų nematėme nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Rusija daro įtaką Vidurio Rytuose, remdama Basharo al-Assado režimą, bet tai nėra nauja praktika. Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Maskva jau kurį laiką blokuoja rezoliucijas, kurios smerkia ir kviečia stabdyti al-Assado veiksmus prieš Sirijos žmones“, – pabrėžė D.Krameris.
„Sovietų lyderiai nekalbėjo apie branduolinio ginklo panaudojimą, o štai V.Putino žmonės leidžia sau laidyti tokius grasinimus“, – pridūrė jis.
„Sovietų lyderiai nekalbėjo apie branduolinio ginklo panaudojimą, o štai Putino žmonės leidžia sau laidyti tokius grasinimus“, – pridūrė jis.
Viena didžiausių V.Putino režimo grėsmių, pasak eksperto, yra tai, kad jis bando prisiimti tariamą tradicinių vertybių gynėjo vaidmenį. Jis kritikavo B.Obamą, kuris neryžtingai reagavo į agresyvius Kremliaus teiginius ir nuolatinius kaltinimus.
D.Krameris tikino, kad jis nekaltina Vokietijos kanclerės Angelos Merkel dėl jos pakankamai nuosaikių veiksmų Rusijos atžvilgiu. Pasak jo, kanclerei teko užkamšyti tas skyles, kurias Europoje paliko JAV neveiklumas.
„Aš nekritikuoju jos. Ji ėmėsi lyderio vaidmens Minsko derybose tada, kai B.Obama nerodė didesnio dėmesio“, – konstatavo jis, pridurdamas, kad dabartiniam prezidentui teko susidurti su ne pačia lengviausia situacija, kurią patyrė jau G.W.Busho kabinetas.
Baltųjų rūmų požiūris keitėsi
„Visi pamena tai, kad po rugsėjo 11-osios V.Putinas buvo pirmasis, kuris paskambino JAV prezidentui ir pasiūlė ne tik užuojautą, bet ir pagalbą, visi pamena legendinę ištarmę apie V.Putino akyse įžvelgtą jo sielą, tačiau G.W.Busho požiūris į Rusijos vadovą smarkiai pasikeitė po Michailo Chodorkovksio arešto. Aš pats buvau to pasikeitimo liudininkas“, – pasakojo D.Krameris.
„Po to buvo Rusijos invazija į Gruziją, po kurios buvo tam tikros sankcijos, bet, dabar matome, kad jos buvo nepakankamos. B.Obamai atėjus į valdžią buvo bandoma užmegzti ryšį, daug vilčių buvo dedama į kontaktą su tuometiniu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Deja, bet tik vėliau suprasta, kokia tai buvo klaida. Tai pamatėme, kai į valdžią vėl grįžo Putinas“, – pripažino ekspertas.
„Obamos administracija manė, kad geri santykiai su D.Medvedevu gali padėti sureguliuoti dvišalę užsienio politiką, tačiau tai buvo iliuzija. V.Putinas nemato galimybės gyventi pasaulyje, kuriame abi pusės – ir Rytai, ir Vakarai – gali laimėti. Jis gyvena pasaulyje, kuriame žaidžiamas žaidimas: viskas arba nieko“, – vaizdingai Rusijos lyderio psichologinį portretą tapė D.Krameris.
„Putinas sugebėjo sudėlioti viską taip, kad visi JAV draugystės veiksmai atrodė taip, lyg patiems amerikiečiams reikėtų Rusijos. Jis demonstravo galios poziciją“, – darė išvadą jis.
„V.Putinas sugebėjo sudėlioti viską taip, kad visi JAV draugystės veiksmai atrodė taip, lyg patiems amerikiečiams reikėtų Rusijos. Jis demonstravo galios poziciją“, – darė išvadą jis.
D.Kramerio teigimu, tiek sankcijos dėl karo Gruzijoje, tiek dėl dabartinio konflikto Ukrainoje yra per menkos. Jo manymu, viena didžiausių B.Obamos klaidų – atsisakymas siųsti ukrainiečiams letalinius ginklus, skirtus šalies gynybai, kuris ne tik paliko ukrainiečius gintis savo išgalėmis, bet ir sulaužė Budapešto memorandumo pažadus.
„Kremlius įsitikinęs, ir skleidžia tą įsitikinimą savo propaganda, kad JAV stovėjo už politinių pasikeitimų Gruzijoje, Ukrainoje… Visi prisimena spalvotas revoliucijas arabų pasaulyje. V.Putinas padarė išvadą, kad šie pasikeitimai kelia egzistencinę grėsmę Rusijai ir ėmė veikti“, – teigė D.Krameris.
Putinas bijo pasikeitimų
„Kremlius darė spaudimą Viktorui Janukovyčiui, kad šis nepasirašytų asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, o tai išprovokavo neramumus Ukrainoje bei lėmė tolesnius atsakomuosius Rusijos veiksmus, kurie baigėsi Krymo aneksija ir dabartiniu įšaldomu konfliktu šalies rytuose. Vien šie įvykiai turėjo parodyti, kokią grėsmę Rusija kelia Europos geopolitiniam stabilumui ir regiono saugumui“, – pabrėžė kalbėtojas.
„V.Putinas patyrė, kad jis nebus griežtai baudžiamas už tokius veiksmus, o tai žada, kad jis gali stumtis ir toliau. Galbūt atsidurti jūsų šalyje, galbūt Estijoje ar Latvijoje, Gruzijoje ar Moldovoje“, – prognozavo Žmogaus teisių ir laisvių ekspertas Johno McCaino institute.
„Putinas ėmė diktuoti sąlygas ir jis vis dar diktuoja jas. Baltieji rūmai teigė, kad susitikime B.Obama kels Ukrainos klausimą, bet aš įtariu, kad Putinas palaidos šį klausimą, vesdamas kalbą apie Siriją ir karinius veiksmus joje“, – prognozavo D.Krameris.
„Baisiausia V.Putino baimė šiuo metu yra konflikto Rytų Ukrainoje eskalavimas. To jam reikia mažiausiai. Rusijoje šiuo metu draudžiama net užsiminti, kad taikos metu toliau buvo skaičiuojamos aukos. Mes turime suteikti Ukrainai tokią karinę pagalbą, kad V.Putinas būtų priverstas trauktis“, – skatino ekspertas.
D.Krameris išreiškė nerimą, kad kai kurios Europos valstybės demonstruoja norą panaikinti sankcijas ir grįžti prie įprastinių sąlygų. Taip pat, jo nuomone, grėsmę kelia ir tai, kad JAV dėmesys vis labiau krypsta į chaotiškus konfliktus Vidurio Rytuose.
Kritika Johnui Kerry
„Mažiausiai 8 tūkstančiai ukrainiečių žuvo kare, o JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry leido sau keliauti į Krymą ir susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Ši kelionė nubraukė visas kalbas, kad mes izoliuojame Kremlių. Tuo metu Rusija nebuvo nei įgyvendinusi, nei paskatinusi įgyvendinti nei vieno punkto iš Minsko susitarimų“, – griežtai nukirto D.Krameris.
„Po vizito Rusijos diplomatai aiškino, kad JAV pagaliau suprato, kokią klaidą darė. Tai buvo Baracko Obamos administracijos nesėkmė. Putinas ir Lavrovas ne tik nepateikė jokių pasiūlymų, bet ir paragino Vakarus panaikinti sankcijas“, – priminė jis.
„Po vizito Rusijos diplomatai aiškino, kad JAV pagaliau suprato, kokią klaidą darė. Tai buvo B.Obamos administracijos nesėkmė. V.Putinas ir S.Lavrovas ne tik nepateikė jokių pasiūlymų, bet ir paragino Vakarus panaikinti sankcijas“, – priminė jis.
„V.Putino pirmasis tikslas – likti valdžioje, antrasis – likti valdžioje, trečiasis tikslas – užtikrinti, kad pirmieji du tikslai bus įgyvendinti. Jis tapo paties savo sistemos įkaitu. Jis nebegali palikti valdžios, nes tada pats sės į kalėjimą, kuriame kažkada sėdėjo Michailas Chodorkovskis“, – darė išvadą „Freedom House“ analitikas.
„Rusijoje neleidžiama kritikuoti valdžios. Mes matėme, kas vasario mėnesį nutiko vienam iš griežčiausių jo kritikų – Borisui Nemcovui. Kai žmogus peržengia tam tikrą liniją, tiesiog užsakoma jo žmogžudystė“, – priminė D.Krameris.
„Tiesa, po visu tuo rūsčiu paviršiumi matome dideles Rusijos problemas. Naftos kainos kritimas ir ekonominės sankcijos sudrebino šalies ekonomiką. Mes matome sociologines apklausas, kuriose V.Putinas vis dar išlaiko milžinišką populiarumą, tačiau jos kelia dideles abejones. Sirija taip pat neatneš daug teigiamų rezultatų V.Putinui. Jis veliasi į naujus karinius veiksmus ir neaišku, kaip ten seksis Rusijos pajėgoms“, – teigė D.Krameris.
Prognozuoja problemas Putino režimui
Jis prognozavo, kad V.Putinas jau greitai gali patekti į problemų liūną ir neturėtume tikėtis matyti jį valdžioje dar mažiausiai dešimtmetį. „Jį spaudžia ne tik Rusijos ekonominės ir socialinės problemos, bet kada gali pratrūkti seni pūliniai. Kad ir Ramzanas Kadyrovas – monstras, kurį sukūrė pats Putinas“, – sakė ekspertas.
D.Krameris siūlo griežtinti sankcijas ir kaip įmanoma labiau riboti Rusijos galimybes demonstruoti agresiją prieš kaimynines valstybes. „Sankcijos turėtų paliesti V.Putinui artimiausių asmenų ratą ir patį V.Putiną“, – sakė jis.
„Sankcijos turėtų paliesti Putinui artimiausių asmenų ratą ir patį Putiną“, – sakė jis.
„Turime labai realiai svarstyti galimą Rusijos pašalinimą iš SWIFT bankinės sistemos. Tai suveikė Irano atveju, tai dar geriau veiktų žymiai labiau nuo globalios ekonomikos priklausomoje Rusijoje. Tam gali prireikti ir vienašališkų JAV veiksmų. JAV ryžto ir lyderystės“, – sakė D.Krameris.
„Be to, Rusijoje yra nemažai žmonių, kurie nori pasikeitimų savo valstybėje ir ieško pagalbos Vakaruose, nepaisant griežtų, Kremliaus primestų įstatymų neturėtume jų apleisti ir teigti, kad situacija beviltiška. Ji tokia nėra“, – sakė ekspertas, pridurdamas, kad Rusijos kaimynės turi jausti, kad NATO visada pasiruošusi pagelbėti ir neleis Rusijai siautėti.
„Turime padaryti žymiai daugiau, kad Ukraina jaustų mūsų paramą. Negalime pripažinti Krymo aneksijos. Matėme ten vykstančią Prancūzijos politikų delegaciją… Tai labai neigiamas pavyzdys. Mes matėme dešimtmečius vykusią Baltijos šalių okupaciją, tačiau matote, kur esate dabar. Neatiduokime Krymo taip lengvai“, – kalbėjo D.Krameris.
Ekspertas taip pat pažymėjo, kad ypatingą vaidmenį kovoje su Rusijos propaganda vaidina tiriamoji žurnalistika, pabrėžianti faktus ir kalbanti argumentų kalba. „Rusijos žmones turi pasiekti tiesa apie tai, kas vyksta jų šalyje“, – teigė D.Krameris, pridurdamas, kad tam reikės daug bendro ryžto, darbo ir JAV lyderystės, kurios, deja, dabar nematome.
