Sekite 15min Google
Skola auga sparčiau nei anksčiau buvo prognozuota, o prie to iš dalies prisidėjo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įvesti, o vėliau panaikinti muitai.
Skolinimosi šuolis fiksuojamas augant ilgalaikiams JAV įsipareigojimams, susijusiems su socialine apsauga ir sveikatos priežiūra, kartu didėjant ir palūkanų mokėjimams.
Bendras negrąžintos viešosios skolos dydis antradienį darbo dienos pabaigoje siekė 40 trln. dolerių, rodo trečiadienį Iždo departamento paskelbti duomenys. Tai prieštarauja ankstesnei Kongreso biudžeto tarnybos prognozei, kad bendras skolinimasis iki 2026-ųjų fiskalinių metų pabaigos neviršys keturių dešimčių trilijonų.
JAV skolos augimas vyksta tvyrant nerimui dėl infliacijos, karo Artimuosiuose Rytuose bei vyriausybės išlaidų, todėl skolinimosi kaina išaugo. Ilgalaikių iždo obligacijų pajamingumas antradienį pakilo į aukščiausią lygį nuo 2007 metų iratspindi didėjantį kainų spaudimą dėl karo Irane ir nerimą dėl JAV biudžeto deficito.
Šis padidėjimas verčia JAV vyriausybę refinansuoti skolą didesnėmis palūkanomis, kurių nebuvo nuo laikų prieš 2008-ųjų pasaulinę finansų krizę.
Visgi JAV iždo departamentas trečiadienio rytą ėmėsi priemonių ilgalaikių obligacijų rinkai stabilizuoti, taip sumažindamas jų pajamingumą.
Federalinės valdžios biudžetas yra deficitinis, todėl JAV administracija skolinasi lėšų įsipareigojimams, įskaitant karo išlaidas ir mokesčių mažinimą, padengti.
„Jau kurį laiką buvo gerai žinoma, kad JAV vyriausybė laikosi gana netvaraus deficito kurso, – sakė Brookingso instituto biudžeto ir mokesčių ekspertė Jessica Riedl (Džesika Rydl). – Per pastaruosius kelerius metus JAV deficitas pasiekė maždaug 2 trln. dolerių (apie 1,71 trln. eurų) net ir taikos bei gerovės metais.“
Nors anksčiau 3–4 proc. BVP siekiantis deficitas keldavo nerimą finansų rinkoms, dabar šis rodiklis priartėjo prie 6–7 proc. BVP.
„Tai rinkoje sukėlė dar didesnį nerimą“, – teigė J. Riedl.
Kadangi infliacija didina palūkanų normas, išaugo ir skolos aptarnavimo kaštai, o socialinės išlaidos dar labiau didina deficitą.
Rizika ateityje
Analitikai pažymi, kad nėra tokio skolos ir BVP santykio, kuris automatiškai išprovokuotų krizę. Nors bendroji skola žymi simbolinę ribą, daugelis ekonomistų mano, kad ekonomiškai reikšmingiausias matas yra visuomenės turima skola.
„Tačiau psichologiškai tai yra orientyrai, įspėjantys finansų rinkas, kad jos turi iš naujo įvertinti didėjančią skolą“, – pabrėžė J. Riedl.
Federalinis skolinimasis smarkiai išaugo per 2007–2009 metų recesiją ir dar labiau padidėjo vyriausybei reaguojant į COVID-19 sukeltą nuosmukį, sakė „Bipartisan Policy Center“ fiskalinės politikos direktorius Calebas Quakenbush (Kalebas Kveikenbušas).
Visgi jis AFP teigė, kad Kongresas ar JAV administracija „prasmingu ar tvariu būdu“ nesprendė JAV biudžeto išlaidų augimo klausimo. Jis įspėjo apie neapibrėžtumą, susijusį su „precedento neturinčiu skolinimosi lygiu, kurį matome dabar“.
Obligacijų rinkos krizės scenarijaus atveju galėtų susidurti su dideliais iššūkiais, pažymėjo jis. Tačiau net ir be tokios situacijos JAV gali laukti didesnės skolinimosi išlaidos vartotojams ir įmonėms, o tai stabdys ekonomiką.
Iždo sekretorius Scottas Bessentas (Skotas Besentas) anksčiau buvo išsikėlęs tikslą sumažinti JAV deficitą iki 3 proc. BVP.