Pasak straipsnio, Teheranas turi operatyvinę prieigą prie daugybės raketinių objektų Hormuzo sąsiauryje, o tai rodo, kad jo kariuomenė išlieka kur kas stipresnė, nei tikina Pentagonas ir Baltųjų rūmų prezidentas D.Trumpas.
„Didžiausią nerimą kai kuriems aukšto rango pareigūnams kelia įrodymai, kad Iranas atgavo operatyvinę prieigą prie 30 iš 33 raketinių aikštelių, kurias jis turi palei Hormuzo sąsiaurį, o tai gali kelti grėsmę JAV karo laivams ir naftos tanklaiviams, plaukiojantiems šiuo vandens keliu“, – pažymi „The New York Times“.
Šiuo metu vertinama, kad tik trys raketų bazės netoli sąsiaurio yra visiškai neprieinamos.
Žvalgybos vertinimu, Irano kariuomenė gali naudoti mobiliuosius paleidimo įrenginius raketoms perkelti iš vienos vietos į kitą arba net paleisti jas tiesiai iš požeminių kompleksų.
Karinės žvalgybos tarnybos, remdamosi informacija, įskaitant palydovines nuotraukas ir kitas stebėjimo technologijas, taip pat skelbia, kad Iranas atgavo prieigą prie maždaug 90 proc. savo požeminių raketų laikymo ir paleidimo vietų visoje šalyje, kurios dabar vertinamos kaip „iš dalies arba pilnai veikiančios“.
„The New York Times“ reziumuoja, kad Iranas išsaugojo apie 70 proc. mobiliųjų raketų paleidimo įrenginių, apie 70 proc. jo prieš karą turėto raketų arsenalo tebeveikia.
Paneigė Trumpo „pergales“
Praėjus 10 dienų nuo karo prieš Iraną pradžios, D.Trumpas pareiškė, kad „Irano raketos beveik visiškai sunaikintos“ ir šalis „karine prasme nebeturi nieko“.
Tuo pat metu Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas per spaudos konferencijas ne kartą tikino, kad operacija „Epinis įniršis“ „sunaikino Irano ginkluotąsias pajėgas ir padarė jas nepajėgias kovoti daugelį metų“.
Apskritai Amerikos lyderis net kelis kartus pakartojo, kad Jungtinės Valstijos nugalėjo Iraną ir pasiekė savo karinius tikslus – susilpnino priešininko kariuomenę. D.Trumpas taip pat gyrėsi, kad pavyko sumažinti Irano branduolinius pajėgumus, o tai buvo pagrindinis operacijos tikslas.
Tačiau žvalgybos duomenys, parengti praėjus mažiau nei mėnesiui po šių pareiškimų, rodo visai kitokį vaizdą.
-
Po Trumpo sprendimo dėl Vokietijos – naujas Lenkijos pasiūlymas Amerikai
-
Azijoje akcijos pinga dėl JAV ir Irano derybų aklavietės, naftos kainos juda žemyn
-
Trumpas – apie karą Irane: man nereikia Kinijos pagalbos
-
Kiek iš tikrųjų kainuoja karas Irane: skaičiai šokiruoja
-
Dar viena Europos šalis siunčia karo laivus arčiau Persijos įlankos
„The New York Times“ tuo tarpu atkreipė dėmesį į tai, kad karas prieš Iraną gerokai išsekino JAV raketų atsargas. Teigiama, kad per operaciją JAV panaudojo apie 1100 tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų, daugiau nei 1000 raketų „Tomahawk“, daugiau nei 1300 raketų-perėmėjų „Patriot“.
Pasak leidinio, šių atsargų papildymas gali užtrukti ne vienerius metus.
