Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jeano-Claude'o Junckerio perspėjimas Europai: „Ateinantys dvylika mėnesių bus reikšmingiausi“

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris
Šaltinis: 15min
3
A A

Europos Komisijos (EK) vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris tradicinėje metinėje kalboje Europos Parlamente pabrėžė migrantų krizės, terorizmo ir Jungtinės Karalystės pasitraukimo įtaką Europos Sąjungai.

EK vadovas prisiminė, kad prieš metus kalbėjo, jog Europos Sąjungoje trūksta vienybės. Pasak jo, šis pasakymas vis dar galioja.

„Galima manyti, kad esame tam tikroje egzistencinėje krizėje“, – teigė J.-C.Junckeris. „Solidarumo dar trūksta. Daugiausiai dėmesio skiriama nacionaliniams interesams“, – konstatavo jis.

„Europa neturi tapti viena, monolitiška valstybe“, – pažymėjo EK vadovas, pastebėdamas, kad tai neatima atsakomybės sąjungos narėms, ginti bendrus interesus.

J.-C.Junckeris pastebėjo, kad nuo 2013 metų sukurta aštuoni milijonai naujų darbo vietų, tačiau socialinis teisingumas vis dar nėra pasiekęs patenkinamo lygio. „Europos čia nėra pakankamai, reikia tai keisti“, – sakė jis.

Jo teigimu, ES artimiausiu metu ketina pasirašyti prekybos sutartį su Kanada. „Darysiu viską, kad tai įvyktų kuo greičiau“, – žadėjo metinę kalbą sakantis EK vadovas.

Santykiai su Jungtine Karalyste išliks draugiški

J.-C.Junckerio teigimu, britai kaip įmanoma greičiau turi pateikti prašymą išstoti iš Europos Sąjungos. „Netikrumo turi būti kuo mažiau“, – kalbėjo J.-C.Junckeris ir pridūrė, kad pragmatiški santykiai su Jungtine Karalyste bus išsaugoti.

„Gerbiame Jungtinės Karalystės sprendimą ir tuo pačiu dėl jo apgailestaujame, bet pačiai Europos Sąjungai pavojaus nėra“, – Europos Parlamente Strasbūre sakė J.-C.Junckeris.

Europos Komisijos vadovas, pirmiausia kalbėjęs vokiškai, sakė, jog nori, kad „Brexit“ procesas prasidėtų „kuo greičiau, kad galėtume imtis žingsnių, kurių reikia, kad mūsų santykiai su Jungtine Karalyste, turintys išlikti draugiškais, galėtų įgauti naują formą“.

J.-C.Junckeris pakartojo, kad jei Britanija nori išsaugoti prieigą prie 500 mln. vartotojų turinčios bloko bendrosios rinkos, jai teks sutikti su ES kertiniu laisvo asmenų judėjimo principu.

Vienas svarbiausių veiksnių britų referendume buvo migracija, o euroskeptikų ir populistų partijos sėkmingai pasinaudojo visuomenės nusivylimu Bendrija.

„Negali būti à la carte prieigos prie bendrosios rinkos“, – pabrėžė J.-C.Junckeris, turėdamas omenyje, kad Britanijai negali būti sudarytos išskirtinės sąlygos.

Jis pakartojo poziciją, kurią nekart išsakė tiek prieš britų referendumą, tiek po to balsavimo, kurio rezultatai sugriovė visas prielaidas apie 28 valstybių Bendrijos ateitį.

Vienas svarbiausių veiksnių britų referendume buvo migracija, o euroskeptikų ir populistų partijos sėkmingai pasinaudojo visuomenės nusivylimu Bendrija, kai praėjusiais metais į ES atvyko per milijoną migrantų, daugiausia sirų.

Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May yra sakiusi, jog neskubės pradėti išstojimo derybų. Pasak jos, procesas bus pradėtas, kai Londonas bus jam pasirengęs – galbūt ateinančių metų pradžioje.

Inicijavusi ES sutarties 50-ąjį straipsnį dėl išstojimo proceso pradžios, Britanija turės dvejus metus susitarimui parengti.

Ragino laikytis vienybės

Jis pabrėžė, kad ES valstybės turėtų prisiimti atsakomybę už klimato kaitą ir ratifikuoti Paryžiuje priimtą susitarimą dėl žmogaus veiklos įtakos klimato kaitai mažinimo.

Reikšdamas tikėjimą ES idėja J.-C.Junckeris teigė, kad ateinantys dvylika mėnesių Europai bus itin reikšmingi.

Aš jums sakiau, kad kovosiu su mokesčių slėpimu, ir tai darau, – tikino EK vadovas.

„Reikia prisiminti, kodėl Lisabonoje, Porte ar Sevilijoje išdidžiai plazdėjo Europos Sąjungos vėliava. Kodėl žmonės 9-jame dešimtmetyje Lenkijoje ėjo į gatves“, – į Europos vienybę ir bendras vertybes apeliavo jis.

J.-C.Junckeris pabrėžė, kad įgyvendina savo pažadą ir kovoja su mokesčių slėpimu. „Aš jums sakiau, kad kovosiu su mokesčių slėpimu, ir tai darau“, – tikino EK vadovas, žadėdamas nuo dempingo ginti ir sąjungos plieno pramonę.

Baigdamas kalbą jis pridūrė, kad Europos Sąjunga yra būtina visoms narėms, tačiau šį būtinumą reiktų geriau aiškinti. Jis teigė skatinąs visus Komisijos atstovus dažniau bendrauti su nacionaliniais parlamentais.

„Kai kurie mano, kad aš neklausau kitų, tačiau tai yra klaida. Mano darbas –kalbėtis su visais Europos žmonėmis“, – pabrėžė J.-C.Junckeris.

Europos Komisijos vadovas kalboje pasiūlė iki 2022 metų padvigubinti svarbų ES investicijų planą iki 630 mlrd. eurų ir taip paskatinti ekonomikos augimą.

„Investicijos reiškia darbo vietas. Šiandien siūlau padvigubinti mūsų investicinio fondo trukmę ir galią“, – sakė J.-C.Junckeris Europos Parlamente Strasbūre.

Europos Komisijos vadovas kalboje pasiūlė iki 2022 metų padvigubinti svarbų ES investicijų planą iki 630 mlrd. eurų ir taip paskatinti ekonomikos augimą.

„Mes užtikrinsime, kad mūsų Europos investicijų fondas iki 2020 metų investuos mažiausiai 500 mlrd. eurų ir toliau sieksime, kad ši suma iki 2022 metų pasiektų 630 mlrd. eurų“, – sakė jis.

Pagal pernai pradėtą vykdyti pirminį J.-C.Junckerio investicijų planą, Europos ekonomikos skatinimui per trejus metus turėjo būti skirta 315 mlrd. eurų.

Pernai buvo sukurtas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), kuriuo siekiama paskatinti ilgalaikį ekonomikos augimą ir padidinti konkurencingumą. Fondas siekia padėti panaudoti viešąsias lėšas, įskaitant finansavimą iš ES biudžeto, siekiant sutelkti privačiųjų investicijų.

Pagal šį projektą, iš ES biudžeto ir Europos investicijų banko numatoma skirti maždaug 21 mlrd. eurų pradinių investicijų, o per trejus metus papildomai būtų sutelkta iki 315 mlrd. eurų investicijų.

Tačiau ES valstybės iki šiol atsisakė finansuoti J.-C.Junckerio planą ir tik pateikė paraiškų gauti finansavimą savo nacionaliniams projektams. Komisija tikėjosi, kad nacionalinės vyriausybės prisidės prie fondo.

„Žinoma, jeigu valstybės narės prisijungtų, mes galėtume judėti greičiau“, – Europos Parlamento nariams sakė J.-C. Junckeris.

Ragina steigti gynybos vadavietę

Europos Sąjunga turėtų įkurti vadavietę, koordinuojančią pastangas sukurti bendras karines pajėgas, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

„Neturime nuolatinės struktūros, o be jos negalime efektyviai dirbti, todėl mums reikia europinės vadavietės ir siekti sukurti bendras karines pajėgas“, – sakė J.-C.Junckeris savo metiniame pranešime Europos Parlamentui Strasbūre.

J.-C.Junckerio kalboje dominavo birželį Didžiojoje Britanijoje vykusio referendumo, kuriame šalies rinkėjai nubalsavo už pasitraukimą iš ES, tema.

Po šio Senąjį žemyną sukrėtusio plebiscito Bendrijai teks atsisveikinti su viena iš didžiųjų savo narių, branduolinį ginklą turinčia NATO valstybe. Ji, beje, nekart griežtai pasisakė prieš bet kokias iniciatyvas Bendrijai kurti savo kariuomenę.

Europos Komisijos pirmininkas pabrėžė, kad pasitraukus Britanijai, likusios 27-ios bloko narės turi laikytis išvien ir, be kita ko, prisiimti daugiau atsakomybės už savo gynybą.

„Nebegalime ilgiau kliautis atskirų valstybių narių galia. Turime drauge užtikrinti mūsų interesų gynimą“, – sakė jis, kreipdamasis į europarlamentarus.

Iš 28-ių ES valstybių 22-i taip pat priklauso JAV vadovaujamam Šiaurės Atlanto aljansui, kurio būstinė yra Briuselyje.

J.-C.Junckeris savo kalboje pabrėžė, kad dėl bloko karinių ambicijų svarbūs transatlantiniai ryšiai nenukentės.

„Tai turėtų papildyti NATO – stipresnė Europos gynyba nereiškia mažesnio transatlantinio solidarumo“, – sakė jis.

J.-C.Junckeris nepateikė daugiau jokių detalių, tačiau manoma, kad jei būtų priimtas sprendimas steigti Europos gynybos vadavietę, ji įsikurtų Briuselyje, kur veikia visos pagrindinis Bendrijos institucijos.

Siūlo autorinių teisių reformą

Europos Sąjunga persvarstys autorystės teisių įstatymą ir pertvarkys tai, kaip Europoje yra apmokamos naujienos ir pramogos internete, – pagal pasiūlymus, kuriuos paskelbė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Tokioms popžvaigždėms kaip „Coldplay“ ir Lady Gaga (Leidi Gaga) turėtų patikti plano dalis, kuria siekiama pažaboti „Google“ priklausančią „YouTube“, pasak jų, sekinančią muzikos verslą.

Tačiau reformų planai papiktino kino kūrėjus ir pradedančius investuotojus, kurie juos laiko grėsme Europos inovacijoms ir neteisinga pirmenybe įtakingoms žiniasklaidos grupėms.

„Noriu, kad žurnalistams, leidėjams ir autoriams būtų teisingai apmokama už jų darbą, ar jis būtų dirbamas studijose, ar svetainėse, ar jis būtų skleidžiamas ne internetu, ar internetu, ar jis būtų publikuojamas kopijavimo mašina, ar per komercinį saitą internete“, – sakė J.-C.Junckeris savo metiniame pranešime Europos Parlamentui Strasbūre.

Reformomis siekiama priderinti Europos autorystės teisių įstatymą prie skaitmeninio amžiaus, kad didžiausias pasaulio prekybos blokas būtų konkurencingesnis pasaulinėje scenoje.

Pagal vieną didelį pakeitimą tokie interneto portalai kaip „Google“ ar „Reddit“ turėtų mokėti laikraščių leidėjams licencijos mokestį už naujienų ištraukų ar fragmentų vartojimą, pavyzdžiui „Google News“ ar „Huffington Post“.

„Komisijos planas sukurti autorystės teises naujienų leidėjams Europoje yra reikšmingas ir istorinis žingsnis“, – sakė Europos laikraščių leidėjų asociacijos vadovas Carlo Perrone.

Tačiau oponentai sako, kad tokia priemone nubaudžiami mažesni leidėjai ir kad ji yra labai neefektyvi, kaip parodė panašios sistemos Vokietijoje ir Ispanijoje, kur taip ir neatsirado labai reikalingo palaikymo leisgyviams laikraščiams.

„Tai, kaip mes dalijamės naujienomis ir (jas) naudojame, atsidūrė pavojuje. (Šis planas) nenuves prie didesnių pajamų naujienų svetainėms, jau nekalbant apie žurnalistus“, – sakė Europos Parlamento narys Danielis Daltonas, konservatorius iš Didžiosios Britanijos.

Kitas nevienareikšmiškai vertinamas pasiūlymas yra siekis priversti nacionalinius transliuotojus, tokius kaip „Sky“ Britanijoje ar RTL Vokietijoje, turinį internete, neišskiriant filmų ar sporto, užtikrinti visoje Europoje, ne tik savo šalyje.

Tačiau kino prodiuseriai perspėja, kad nacionaliniai limitai yra gyvybiškai svarbūs Europos kino finansavimui, nes Europos kinas išgyvena iš subsidijų, surenkamų iš Holivudo blokbasterių sėkmės.

Dar viena itin kritikuojama permaina būtų Komisijos prašymas, kad tokios vaizdo platformoms kaip „YouTube“ ar net „Facebook“ vartotų technologijas, su kuriomis galima aptikti autorystės teisių pažeidimus.

„YouTube“ pažabojimas yra svarbus kai kurių garsiausių pasaulio muzikantų reikalavimas. Laiške J.-C.Junckeriui jie praėjusį birželį rašė, kad „YouTube“ vagia vertę iš tokių platformų kaip „Spotify“.

Pasiūlymas neabejotinai išprovokuos įnirtingą lobistų kovą. Jį turi patvirtinti Europos Parlamentas ir ES valstybės, o tai gali užtrukti mėnesius ar net ne vienus metus.

Šeštoji kalba

Ši kalba sakoma likus dviem dienoms iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo Bratislavoje, Slovakijoje.

Tokia kalba Europos Parlamente bus sakoma jau šeštąjį kartą. Pirmąją metinę kalbą 2010-ųjų rugsėjį pasakė tuometinis EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

Joje daugiausia aptartos ekonominės padėties ir nedarbo problemos. 2011-ųjų kalboje jis pasiūlė priemonių įveikti euro zonos krizę, o 2012-aisiais paragino užbaigti kurti Europos pinigų sąjungą ir sustiprinti ES integraciją.

2013-aisiais tuometinis EK pirmininkas paskelbė apie artėjančią krizės pabaigą, tačiau kartu įspėjo apie gresiantį politinį nestabilumą.

Metinė kalba nebuvo sakoma 2014-aisiais – Europos Parlamento rinkimų ir EK kadencijos keitimosi metais. Pernykštėje J.-C.Junckerio kalboje daugiausia dėmesio skirta pabėgėlių krizei.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Europos Komisija
Parašykite atsiliepimą apie 15min