Tokios didžiulės lėktuvo katastrofos, kokia įvyko antradienį sudužus „Germanwings“ lėktuvui, Vakarų Europoje nebuvo nuo 2008 m. Prancūzijos teritorijoje tokių nelaimių nebūta nuo pat 2000 m., kai „Air France“ lėktuvui įsirėžus į viešbutį žuvo 113 žmonių.
Praėjusieji metai aviacijoje apskritai buvo patys saugiausi istorijoje, teigia Aviacijos saugumo tinklas.
-
Prancūzijoje sudužo keleivinis lėktuvas, kuriuo skrido 150 žmonių: rasta pirmoji juodoji dėžė, kurioje pilotų pokalbiai
-
„Germanwings“ pilotai atsisako skristi su „Airbus A320“ – modeliu, kuris patyrė katastrofą
-
8 minutės siaubo: kodėl sudužo „Germanwings“ lėktuvas?
-
„Germanwings“ katastrofos vietoje rasta antra juodoji dėžė, pirma – atskleidžia naudingų duomenų
„Vakarykštė tragedija yra labai neįprasta, atsižvelgiant į dabartinę aviacijos saugumo situaciją Vakarų Europoje“, – „The Wall Street Journal“ teigė Aviacijos saugumo tinklo vadovas Harro Ranteris.
Pastaraisiais metais, pasak jo, aviacijos saugumas Vakarų pasaulyje sustiprintas taip, kaip nebuvo niekada anksčiau. Dėl to, pavyzdžiui, pernai, daugiau nei 200 avialinijų vienijančios Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenimis, iš milijono skrydžių dėl lėktuvų gedimų nevykdavo vos 0,15. Dar 2009-2013 m. šis procentas buvo gerokai didesnis ir siekė 0,24.
Kol kas neaišku, kodėl antradienį Alpėse sudužo „Germanwings“ orlaivis, tačiau nebeabejojama, kad katastofos neišgyveno nė vienas lėktuvo keleivis. Tai reiškia, kad ši tragedija Prancūzijoje nusinešė daugiausia gyvybių nuo pat „Adria Airways“ katastrofos 1981 m., per kurią žuvo 180 žmonių.
Pernai žuvo 692 žmonės, 2005 m. – 1074
Pernai dėl orlaivių nesaugumo įvykusiose lėktuvų katastrofose žuvo 692 žmonės, teigia H.Ranterio vadovaujama organizacija. Tiesa, į šią statistiką nėra įtrauktos Rytų Ukrainoje tyčia numušto „Malaysia Airlines“ lėktuvo aukos, nes ši nelaimė nebuvo tiesiogiai susijusi su aviacijos sauga. 2013 m. žuvusiųjų lėktuvų katastrofose buvo dar mažiau – 265.
Palyginimui, prieš dešimtmetį – 2005-aisiais – lėktuvų katastrofos nusinešė net 1074 gyvybes.
Gal dėl to, kad nelaimės ištinka taip retai, žmonėms jos geriau įsimena, – svarstė P.Hayesas.
Tokie skaičiai stebina ir dėl to, kad skrydžių 2005-aisiais pasaulyje vykdavo kur kas mažiau nei šiuo metu.
Pagal pernai metų statistiką krenta vos vienas iš 4,4 mln. skrydžiui pakilusių lėktuvų. Į šią statistiką taip pat neįskaičiuojami tyčia numušami ar užgrobiami orlaiviai, tačiau, net, jei jie ir būtų įtraukiami, skaičiai smarkiai nepasikeistų, pažymi aviacijos konsultantas Paulas Hayesas.
„Gal dėl to, kad nelaimės ištinka taip retai, žmonėms jos geriau įsimena“, – svarstė jis, primindamas, kad prieš kelis dešimtmečius lėktuvų katastrofos buvo tapusios vos ne kasdienybe.
