Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugsėjo 13d. 23:00

Jei pasiskiepys daugiau žmonių, COVID-19 bus galima vertinti kaip gripą

Ligoninėje kovojama dėl koronavirusu užsikrėtusio paciento gyvybės
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Ligoninėje kovojama dėl koronavirusu užsikrėtusio paciento gyvybės
Koronaviruso delta atmaina – skaudus pavyzdys, įrodantis, kaip sunku kovoti su pandemija. Vis dėlto mokslininkai jau teigia gebantys konstatuoti, kad COVID-19 ilgainiui gali tapti panašia į sezoninį gripą liga – tik svarbu, kad besiskiepijančių žmonių būtų daugiau, rašo „The Wal Street Journal“.

Anot virusologų ir epidemiologų, galimybė, kad COVID-19 ilgainiui taps tokia pat įprasta liga kaip peršalimas ar gripas, tikrai didelė. Tačiau kelias dar ilgas – tai rodo delta atmainos plitimas, dėl kurio pasaulyje vėl kemšasi ligoninės.

Pandemija tęsiasi jau daugiau nei 20 mėnesių, todėl, kaip pabrėžia mokslininkai, žmonės neišvengiamai turėjo pakeisti požiūrį į ligą – staigus smūgis ir būtinybė žaibiškai reaguoti virto sunkia, alinančia kova.

Galiausiai itin užkrečiama delta atmaina pasirūpino, kad viruso būtų iš esmės neįmanoma atsikratyti. Delta variantas nulėmė tai, kad protrūkiai fiksuojami visame pasaulyje – net, pavyzdžiui, Australijoje, kuri iki šiol gana sėkmingai tvarkėsi su pandemija.

Kuo daugiau skiepų, tuo mažiau problemų

COVID-19 sukeliantis virusas SARS-CoV-2, vienas labiausiai užkrečiamų žinomų patogenų, dabar taikosi į žmones, kurie nepasiskiepijo. Tiek JAV, tiek kai kuriose kitose šalyse, netgi gerinami liūdni rekordai.

„Delta atmaina stumia pasaulį imuniteto šiam virusui link, bet kaina didžiulė. Be to, sulig kiekviena nauja infekcija didėja naujos atmainos atsiradimo rizika, o ji gali plisti dar greičiau ir žudyti dar nuožmiau“, – pastebėjo „The Wall Street Journal“.

Imago / Scanpix nuotr./COVID-19 atmaina Delta
Imago / Scanpix nuotr./COVID-19 atmaina Delta

„Virusas niekada mūsų nepaliks“, – liūdnai vieną rugsėjo dieną konstatavo Baton Ružo miesto JAV Luizianos valstijoje ligoninėje dirbanti specialistė Catherine O'Neal, šiuo metu stebinti didžiulę naujų COVID-19 atvejų bangą.

Mokslininkai, žinoma, dar bando nustatyti, ar tikėtina, kad susiformuos dar agresyvesnės ar labiau užkrečiamos koronaviruso atmainos. Stengiamasi ir kuo tiksliau nustatyti, kada galėtų baigtis pandemija.

Optimistiškiausias scenarijus, deja, nėra viruso išnaikinimas. Ekspertai kaip tik mano, kad COVID-19 taps tokia gana įprasta liga kaip peršalimas ar gripas ir nebeliks tokių masinių kelionių į ligonines bei mirčių.

Tai savo ruožtu reikštų, kad medikams koronavirusinė infekcija taptų kone eiline liga, o koronavirusas – viena iš kelių kosulio ar karščiavimo priežasčių. Be abejo, tokia pandemijos eiga taip pat reikštų, kad skiepytis reikėtų reguliariai.

Ekspertai mano, kad COVID-19 taps tokia gana įprasta liga kaip peršalimas ar gripas ir nenulems masinių kelionių į ligonines bei mirčių.

„Kaip ir kada COVID-19 taps įprastu negalavimu, priklausys nuo to, kiek žmonių kaip greitai vakcinuosis“, – neabejoja Sinajaus kalno ligoninės Niujorke pasaulinės sveikatos specialistas Adolfo Garcia-Sastre.

Kad COVID-19 sušvelnėtų, daugeliui žmonių prireiks įgyti vienokį ar kitokį atsparumą – antikūnai smarkiai sumažina tikimybę sunkiau susirgti. Persirgimas – irgi, bet rizika atsidurti ligoninėje ar numirti smarkiai didesnė nei skiepijantis.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Ligoninė Maskvoje
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Ligoninė Maskvoje

Be to, pažeidžiamumas vėl išauga, jei atsparumas sumažėja ir – ypač – jei virusas mutuoja. A.Garcia-Sastre pažymėjo: „Kuo daugiau žmonių pasiskiepys, tuo mažiau problemų kils.“

JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusį ketvirtadienį pareiškė, kad pasinaudos turimomis galiomis ir pareikalaus, jog daugybės verslų atstovai, federaliniai kontraktininkai ir sveikatos apsaugos kompanijų darbuotojai turėtų pasiskiepyti.

Pavojų kelia dar tik būsimos atmainos

Baltieji Rūmai siekia, kad amerikiečiai skiepytųsi noriau, nes dabar vakcinavosi tik 63 proc. tai galėjusių padaryti gyventojų. J.Bideno administracija rodo į statistiką – skiepai nuo koronaviruso apsaugo nuo ligoninės ir mirties.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai prieš savaitę paskelbė, kad nepasiskiepiję ir užsikrėtę žmonės 10 kartų dažniau atsiduria ligoninėje bei 11 kartų dažniau miršta nei vakcinuoti ir infekuoti asmenys.

„Scanpix“ nuotr./Vakcinos nuo COVID-19
„Scanpix“ nuotr./Vakcinos nuo COVID-19

Anot A.Garcia-Sastre, vis dėlto ateityje COVID-19 gali sukelti net mažiau mirčių nei sezoninis gripas, kuris kasmet visame pasaulyje pražudo iki pusės milijono žmonių. Mat vakcinos nuo koronaviruso yra kokybiškesnės nei skiepai nuo gripo.

Tuo pat metu garsus Milano virusologas Roberto Burioni dar sykį pažymi, kad lėtas viso pasaulio vakcinavimas kelia rizikų dėl naujų koronaviruso atmainų: „Turėtume suteikti pigią prieigą prie vakcinų visiems pasaulio gyventojams.“

Kad virusas nustotų plisti, žmonių, galinčių lengvai užsikrėsti, turėtų likti kuo mažiau. Dabar situacija dar prasta – pilnai nuo COVID-19 vakcinuota vos 2,3 mlrd. iš 7,8 mlrd. pasaulio gyventojų. Iki šiol buvo užsikrėtę apie 1,1 mlrd. žmonių.

Saskačevano universiteto virusologės Angelos Rasmussen teigimu, svarbu dar ir tai, kad tokiu metu, kai pasiskiepijusių žmonių daugėja, virusui tampa tik lengviau surasti pažeidžiamąją populiacijos dalį.

„Vakcinacija yra saugus pasirinkimas siekiant išvengti žalos sveikatai ar mirties, rizikos, kad atsiras naujos atmainos, ir krūvio sveikatos apsaugos sistemai bei ekonomikai“, – vardijo A.Rasmussen.

Tokiu metu, kai pasiskiepijusių žmonių daugėja, virusui tampa tik lengviau surasti pažeidžiamąją populiacijos dalį.

Žmonių, kurie yra arba pasiskiepiję, arba persirgę, sparčiai daugėja. Jungtinės Karalystės statistikų duomenimis, net 98 proc. kraujo donorų šalyje turi antikūnų virusui SARS-CoV-2. 81 proc. šių žmonių pasiskiepijo, 19 proc. – persirgo.

Kad COVID-19 ilgainiui virs neypač sunkiu negalavimu, mokslininkams leidžia manyti faktas, kad kiti keturi koronavirusai irgi sukelia tik peršalimo simptomus.

Ekspertai įtaria, kad šie keturi koronavirusai kažkada galėjo būti gerokai pavojingesni. Žinoma, konkretumo trūksta – tie virusai pradėjo plisti labai seniai ir mokslininkai nežino, kaip jie vystėsi.

Katės ir pelės žaidimas

Pasak La Chojos mieste Kalifornijoje dirbančio tyrėjo Erico Topolo, delta atmaina tokia galinga, kad dar vienam potencialiam naujam variantui bus sunku ją pranokti.

Vis dėlto SARS-CoV-2 toliau vystosi, o atmainų vis atsiranda. Virusologai ir visuomenės sveikatos specialistai atidžiai stebi, pavyzdžiui, neseniai atrastą variantą Pietų Afrikos Respublikoje – jo genomas taip pakitęs, kad iš esmės reiškia naujo viruso kilmę.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kinijoje dėl delta atmainos protrūkio namuose įkalinti milijonai gyventojų
AFP/„Scanpix“ nuotr./Kinijoje dėl delta atmainos protrūkio namuose įkalinti milijonai gyventojų

Kai kurie ekspertai neatmeta galimybės, kad kažkada išgirsime apie atmainą, kuri bus atspari vakcinų suteikiamai apsaugai.

„Kitas atmainų rinkinys susidėlios, kai bus paskiepyta 2–3 mlrd. žmonių, – nurodė PAR dirbantis epidemiologas Salimas Abdoolas Karimas. – Labai tikėtina, kad šie variantai prasiskverbs pro vakcinų skydą. Jei taip neatsitiks, atmainos neįsibėgės.“

„O jei virusas pasikeis taip, kad galės įveikti vakcinas, jis greičiausiai nebus toks agresyvus ar užkrečiamas. Situacija tokia, kad virusas už teisę plisti turės sumokėti būtent taip“, – pridūrė R.Burioni.

Taip praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje jau buvo nutikę su Žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), sukeliančiu AIDS. Virusas mutavo taip, kad tapo atsparus antivirusiniams vaistams, tačiau nebegalėjo taip greitai, kaip anksčiau, daugintis.

123RF.com nuotr./ŽIV testas
123RF.com nuotr./ŽIV testas

Tiesa, SARS-CoV-2 genetika gali smarkiai pakisti virusui plintant per kates, audines ar kitus gyvūnus, o atmainoms vėliau persikeliant į žmones.

Galiausiai net jei šis koronavirusas netaps atsparus dabar naudojamoms vakcinoms, nuosekli jo evoliucija ilgainiui gali sutrupinti atsparumą.

Jau dabar apstu atvejų, kai paskiepyti žmonės vėl užsikrečia – tai reiškia, kad reikia papildomos dozės. Atsparumas kitiems koronavirusams, sukeliantiems paprastus peršalimus, ištirpsta 3–5 metai po vakcinavimosi.

Aišku, yra ir versijų, kad virusas ilgainiui stabilizuosis ir keisis tik nežymiai. Bet, pasak S.Abdoolo Karimo, kurio laboratorijoje analizuojamos potencialios mutacijos, kol kas akivaizdu, kad rasis vis naujos atmainos, o joms reikės vis naujų vakcinų dozių: „Tai bus katės ir pelės žaidimas.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 133

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Parašykite atsiliepimą apie 15min