Husių sukilėliai buvo išskraidinti į derybas Kuveito lėktuvu, Jemeno vyriausybei ir sukilėliams susitarus dėl apsikeitimo belaisviais ir 50 sužeistų sukilėlių evakuacijos gydymui Omane.
Delegaciją lydi JT pasiuntinys Martinas Griffithsas, pranešė šaltinis oro uoste.
Sukilėlių atstovas Mohammedas Abdelsalamas patvirtino jų išvykimą socialiniame tinkle „Twitter“. Husiai „negailės pastangų, kad derybos dėl taikos atkūrimo ir agresijos nutraukimo būtų sėkmingos“, parašė jis.
M.Abdelsalamas taip pat paragino sukilėlių kovotojus likti „budrius ir saugotis bet kokio bandymo šalyje eskaluoti karinius veiksmus“.
Nors derybų pradžios data dar nepaskelbta, Jemeno vyriausybės šaltinių teigimu jos gali prasidėti jau ketvirtadienį.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) pasveikino konflikto šalių susitarimą apsikeisti šimtais belaisvių. TRKK prižiūrės šį apsikeitimą, numatytą po pirmojo taikos derybų rato Švedijoje.
Šį susitarimą M.Griffithsui pavyko pasiekti sukilėlių kontroliuojamoje sostinėje Sanoje, kai iš jos buvo evakuotai sužeisti sukilėliai.
Pirmadienį 50 sužeistų husių kovotojų buvo išskraidinti gydyti į Omaną JT užsakytu lėktuvu – tai buvo viena pagrindinių sukilėlių keliamų sąlygų derybų pradžiai.
Virtinė ankstesnių bandymų surengti derybas tarp vyriausybės aljanso ir husių baigėsi nesėkme. Viena tokių iniciatyvų žlugo rugsėjį, kai sukilėliai atsisakė skristi į Ženevą dalyvauti suplanuotose derybose, kurias organizavo JT.
Jungtiniai Arabų Emyratai, taip pat palaikantys tarptautinės bendruomenės remiamą jemeniečių vyriausybę, pareiškė, kad planuojamos derybos yra „lemiama galimybė“ užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą.
Jemeno vyriausybės pareigūnas Hadi Haigas nurodė, kad pasiektas susitarimas paleisti 1,5–2 tūkst. provyriausybinių pajėgų karių ir 1–1,5 tūkst. sukilėlių.
Tarp jų bus buvęs Jemeno gynybos ministras Mahmudas al Subaihi, sukilėlių laikomas nuo sostinės perėmimo 2014 metais, ir prezidento Abedrabbo Mansouro Hadi brolis generolas Nasseras, buvęs aukšto rango žvalgybos pareigūnas.
Sukilėlių pareigūnas Abdel Kaderas al Murtadha patvirtino, kad šalys susitarė dėl apsikeitimo belaisviais, ir išreiškė viltį, kad jis bus „įgyvendintas be problemų“.
„Tai yra žingsnis tinkama kryptimi, siekiant didinti Jemeno bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą“, – susitarimą pasveikino TRKK atstovė Mirella Hodeib.
Gilėjanti krizė
Per ilgai užsitęsusį Jemeną nualinusį karą abi šalys paėmė tūkstančius belaisvių.
Jungtinės Tautos antradienį pareiškė, kad karo sukelta sudėtingiausia dabartinė humanitarinė krizė pasaulyje 2019 metais dar pagilės, o žmonių, kuriems reikės pagalbos maisto produktais, skaičius išaugs keturiais milijonais.
Humanitarinės pagalbos 2019-aisiais reikės iš viso 75 procentams iš 24 mln. Jemeno gyventojų, žurnalistams Ženevoje sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams Markas Lowcockas.
Pasak jo, šie skaičiai tik dar labiau pabrėžia planuojamų derybų Švedijoje svarbą.
Jeigu derybos bus sėkmingos, „galbūt iki antros metų pusės pamatysime, kad šie jokių pajamų neturintys žmonės išsivaduos bent nuo dalies savo sunkiausių kančių“, sakė M.Lowcockas.
Tuo metu Kuveito užsienio reikalų viceministras Khaledas al Jarallah žurnalistams sakė, kad sukilėlių delegaciją į Stokholmą lydės ir Kuveito ambasadorius Jemene.
Šis naftos turtingas Persijos įlankos emyratas tarpininkauja pastangoms išspręsti Jemeno konfliktą.
JT perspėjimai, kad dėl blogėjančios humanitarinės padėties Jemene 15 mln. šalies gyventojų atsidūrė ant prie bado grėsmės slenksčio, paskatino tarptautinę bendruomenę palaikyti naują bandymą surengti taikos derybas tarp konflikto šalių.
Dėl Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos remiamų vyriausybės pajėgų vykdomo sukilėlių užimto Raudonosios jūros uostamiesčio Chudaidos puolimo gali užsitrenkti vieninteliai vartai humanitarinei pagalbai.
Dar vienu postūmiu tapo didėjantis Vakarų spaudimas Saudo Arabijai po Rijado kritiko Jamalo Khashoggi nužudymo spalio 2-ąją karalystės konsulate Stambule.
Didelis susiskaldymas
Koalicija iš esmės nutraukė Chudaidos puolimą, kai JAV paragino nutraukti ugnį ir atsirado naujų taikos derybų perspektyva.
Tačiau pirmadienį vėl buvo pranešta apie atsinaujinusius susirėmimus. Koalicijos atstovas informavo, jog operacijos „tęsiasi“.
JAE užsienio reikalų ministras Anwaras Gargashas pabrėžė, kad taikos derybose nereikėtų užmiršti reikalavimų sukilėliams, kurie buvo iškelti 2015 metų balandį priimtoje 2216-oje JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje. Ši rezoliucija buvo priimta, kai sukilėliams užėmus didelę šalies dalį A.M.Hadi pabėgo į Saudo Arabiją.
„Stabili, visam regionui svarbi valstybė negali egzistuoti kartu su neteisėtomis karinėmis pajėgomis“, – sakė A.Gargashas.
„JT Saugumo Tarybos rezoliucija siūlo įgyvendinamas kelio gaires“, – pareiškė jis.
Ši rezoliucija reikalauja, kad husiai atitrauktų savo pajėgas iš jų užimtos teritorijos, įskaitant Saną.
Sukilėliai nesutiko su šiais reikalavimais, o tolesnės pastangos įvesti taiką, įskaitant tris mėnesius trukusias 2016 metų derybas Kuveite dėl valdžios pasidalijimo, buvo nesėkmingos.
