Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimas, kuriame neakivaizdžiai, bet reikšmingai figūruos JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), vyks Jerevane, kryžkelėje tarp Rusijos ir Artimųjų Rytų – dviejų pagrindinių darbotvarkės klausimų.
„Lyderiai iš viso žemyno kartu su Kanada, dalyvaujančia svečio teisėmis, aptars, kaip bendradarbiauti stiprinant saugumą ir kolektyvinį atsparumą“, – sekmadienį atvykęs į Armėnijos sostinę socialiniuose tinkluose parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta).
Karas Irane, dėl kurio smarkiai pakilo energijos kainos, sukrėsdamos pasaulio ekonomiką, dar labiau pagilino transatlantinius nesutarimus.
Po D. Trumpo ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo (Frydricho Merco) ginčo, kai pastarasis sukritikavo Vašingtono veiksmus šiame konflikte, JAV paskelbė iš Vokietijos išvesiančios 5 tūkst. amerikiečių karių.
Tai dar labiau padidino abejones dėl JAV įsipareigojimo ginti savo sąjungininkus Europoje, Rusijos prezidento Vladimiro Putino karui Ukrainoje tęsiantis jau penktus metus.
Susitikimuose Jerevane dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė), o F. Merzui atstovaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Prie jų prisijungs Kanados premjeras M. Carney – pirmasis ne Europos lyderis, dalyvaujantis EPB derybose. Tai rodo vis glaudesnius Otavos ir Europos ryšius, kuriuos paskatino D. Trumpo politika.
Europos Sąjungos (ES) aukšto rango pareigūno teigimu, šis viršūnių susitikimas bus galimybė pabrėžti, kad Europos saugumas yra „360 laipsnių iššūkis“.
Kaip ir Europos, Kanados ekonomika nukentėjo nuo D. Trumpo muitų, tačiau M. Carney išlaikė tvirtą poziciją ir tapo savotišku lyderiu šalims, siekiančioms pasipriešinti JAV respublikonų prezidentui.
Anksčiau šiais metais pasakytoje įkvepiančioje kalboje M. Carney ragino vidutinio dydžio valstybes vienyti jėgas susidūrus su nauja pasaulio realybe, kurią apibūdino kaip didžiųjų galių konkurenciją ir taisyklėmis grindžiamos tvarkos nykimą.
„EPB iš pradžių buvo įsivaizduojama kaip klubas prieš (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną“, – sakė Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto – analitinio centro – specialusis patarėjas Sebastienas Maillard'as (Sebastjanas Majaras).
„Pakvietus Kanadą, ši iniciatyva, kuri iš pradžių buvo grindžiama geografija, dabar įgauna antitrampišką atspalvį“, – sakė jis.
Siekdama diversifikuoti ryšius ir mažinti priklausomybę nuo savo pietinės kaimynės, Otava pirmoji iš ne Europos šalių prisijungė prie ES gynybos finansavimo schemos ir siekia stiprinti bendradarbiavimą prekybos srityje.
„Kanada į pasaulį ir dabartinių iššūkių sprendimo būdus žvelgia taip, kaip didžiąja dalimi žvelgia ir Europa“, – teigė anonimiškumo prašęs minėtas ES pareigūnas.
