Prieš kelias dienas jis buvo paskelbtas „užsienio agentu“. To pakako užbaigti jo dešimtmečius trukusiai politinio išgyvenimo meistro karjerai Rusijos sistemoje, kuri daugumą savo oponentų įkalina, nužudo arba išsiunčia į tremtį.
B.Nadeždinas, atviras karo Ukrainoje priešininkas, buvo sulaikytas, nors ir trumpam. Praėjus mažiau nei trims savaitėms po to, kai užregistravo savo kandidatūrą rugsėjo mėnesį vyksiančiuose parlamento rinkimuose – pirmuosiuose po 2022 m. Rusijos įvykdytos plataus masto invazijos – politiką apkaltino nedideliu pažeidimu.
B.Nadeždinas sakė, kad jam aišku, kodėl tai įvyko.
„Tai rodo, kad mūsų vadovybėje vyrauja panika ir chaosas“, – antradienį vaizdo ryšiu pareiškė jis, duodamas „The New York Times“ interviu savo namuose.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas bėdas dėl B.Nadeždino, pareiškė, kad „nė viena iš šių aplinkybių neturi nieko bendra su Kremliumi.“
Tačiau B.Nadeždinas tikino, kad prieš jį pradėti veiksmai atspindi spaudimą, su kuriuo susiduria vyriausybė. Pasak jo, visa tai susiję su karu.
Dronų smūgiai Rusijoje sukėlė degalų krizę ir karo padarinius pajuto tokie miestai kaip Maskva ir Sankt Peterburgas. Infliacija sparčiai auga, nes išlaidos karui apsunkina ekonomiką. Interneto apribojimų sukeltas piliečių pasipiktinimas taip pat plačiai pasklido šalyje.
Bandymas nutildyti 63 metų amžiaus politiką rodo, kad Rusijos vyriausybė nepalieka nieko atsitiktinumo valiai būsimuose rinkimuose, kurie, nors ir griežtai surežisuoti, gali atskleisti visuomenės nepasitenkinimo ženklus.
B.Nadeždinas buvo vienas iš nedaugelio kritikų, nepasidavusių net tada, kai metai iš metų Rusija vis stiprino represijas. Tačiau, panašu, kad Kremliaus tolerancija tokių kaip jis atžvilgiu sparčiai senka.
Iki šiol politikas, turintis ryšių su kai kuriais Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino artimiausiais padėjėjais, tokiais kaip viešųjų ryšių specialistas Sergejus Kirijenka, galėjo atvirai skelbti savo raginimus imtis demokratinių reformų ir užbaigti karą.
Savo karjerą vyriausybėje B.Nadeždinas pradėjo dešimtajame dešimtmetyje. 2024 m. jis pateikė savo kandidatūrą rinkimuose į prezidento postą. Tūkstančiai žmonių stojo į eilę, norėdami atiduodi jam savo parašą ir jį paremti. Vėliau Centrinė rinkimų komisija pareiškė, kad parašų jis surinko nepakankamai, todėl esą negali dalyvauti prezidento rinkimuose. Tačiau net ir tada jis liko laisvėje.
„Labai gerai žinau, kad esu gyvas ir laisvas tik todėl, kad neperžengiu dviejų raudonų linijų“, – pasakojo jis šią vasarą Maskvoje duotame interviu.
Jis niekada nevykdo asmeninių išpuolių prieš V.Putiną, nors ir kritikuoja prezidento politiką. Taip pat, kaip jis pats teigė, negauna jokios finansinės paramos iš užsienio.
Šią savaitę kalbėdamas su „The New York Times“, B.Nadeždinas pripažino visąlaik žinojęs, kad jo šansai iki rinkimų dienos išlaikyti kandidatūrą parlamento nario vietai užimti yra menki. Tačiau jis sakė norėjęs pasinaudoti savo rinkimų programa, „kad atskleistų žmonėms tiesą ir atkreiptų dėmesį į padėtį šalyje“.
Dabar tokios platformos jis nebeturi. Liepos pradžioje vyriausybė politiką paskelbė „užsienio agentu“ – šis statusas skirtas Rusijos politinės sistemos kritikams nubausti. Kartu su gėda ir „užsienio valstybės marionetės" etikete tokiam „agentui“ draudžiama užsiimti politine ir švietimo veikla, įsitraukti į žiniasklaidą, taip pat taikomi griežti finansinės atskaitomybės reikalavimai.
Tą pačią dieną organizacija „Candidates’ HQ“ – pilietinės visuomenės aktyvistų tinklas, padedantis nepriklausomiems kandidatams vesti rinkimų kampanijas, – taip pat buvo paskelbta „užsienio agente" už klaidingos informacijos apie Rusijos valdžios institucijų sprendimus skleidimą.
Jos įkūrėjas Dmitrijus Kisijevas buvo nesėkmingos B.Nadeždino 2024 m. prezidento rinkimų kampanijos štabo vadovas.
Kadangi politikas savo kandidatūrą buvo užregistravęs, dar prieš jį paskelbiant „užsienio agentu“, B.Nadeždinas būtų galėjęs tęsti kampaniją dėl deputato posto, tačiau, jei ir būtų laimėjęs, nebūtų galėjęs jo užimti.
Be to, naujasis statusas draudžia dirbti dėstytoju, nors jis du dešimtmečius ėjo teisės katedros vedėjo pareigas savo alma mater – prestižiniame Maskvos fizikos ir technologijų institute.
Tačiau Rusijos valdžia tuo neapsiribojo. Pirmadienį valdžios pasiųsti kaukėti vyrai nuvežė jį į teismą netoli jo namų Dolgoprudne, šiauriniame Maskvos priemiestyje, kur jis buvo apkaltintas „ekstremistinių simbolių demonstravimu“.
Tariamas B.Nadeždino nusikaltimas buvo toks, kad savo „Telegram“ kanale jis pacitavo 2023 m. vaizdo įrašą, paskelbtą kito opozicijos aktyvisto „YouTube“ kanale. Tame vaizdo įraše, 48-ąją minutę, trumpai matomas minėtas „ekstremistinis simbolis“ – velionio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno atvaizdas.
Rusijos institucijos A.Navalno organizaciją pripažino „teroristine“ ir „ekstremistine“. Jis mirė Arkties kolonijoje 2024 m. Jis pats ir Vakarų vyriausybės tvirtino, kad jį nunuodijo Rusijos agentai.
B.Nadeždinas pastebėjo, kad pastangos „iškasti“ bet ką, kuo jį būtų galima apkaltinti, rodo, jog valdžia puikiai supranta, kad paprasti rusai yra nepatenkinti.
„Jie landžioja į žmonių kišenes, lovas ir telefonus“, – pareiškė jis, turėdamas omenyje prastėjančią ekonominę situaciją šalyje, prieš LGBTQ+ bendruomenę nukreiptas priemones, mobiliojo interneto blokavimo epizodus, apribojimus naudotis užsienietiškomis programėlėmis ir politiką, kuria siekiama pažaboti gyventojų skaičiaus mažėjimą.
B.Nadeždinui daromas spaudimas yra platesnio masto represijų prieš opozicinių pažiūrų politikus dalis. Net ir tokius, kurie neturi jokių šansų patekti į parlamento žemutinius rūmus, vadinamus Dūma.
„Ši mašina gali eiti tik į priekį, slopindama viską aplinkui, ir ji yra chuliganiška bei žiauri, – įvertino Maskvoje dirbantis žurnalistas Andrejus Kolesnikovas. – Jie taip pat negali leisti, kad opozicijoje atsirastų bet kokio pobūdžio nauji politiniai lyderiai.“
„Jabloko“, vienintelė oficialiai įregistruota partija, kuri atvirai ragino nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, taip pat susidūrė su tuo, kad keliems žinomiems jos nariams buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, pasitelkiant tokį pat pretekstą, koks buvo panaudotas prieš B.Nadeždiną.
Nuo 2003 m. partija neturi nė vienos vietos federaliniame parlamente, tačiau tebėra atstovaujama kai kuriose regioninėse įstatymų leidžiamosiose institucijose. Dabar ji prarado stipriausius kandidatus postams tiek federaliniu, tiek regioniniu lygiu užimti, paaiškino partijos atstovas spaudai Igoris Jakovlevas.
„Kai kurie iš jų būdavo perrenkami dešimtmečiais, – sakė jis telefonu duotame interviu iš Maskvos. – Jie yra labai gerai žinomi politikai savo regionuose, žmonės už juos balsuoja.“
Rinkimai Rusijoje suteikia tik demokratijos iliuziją. Tačiau I.Jakovlevas pabrėžė, kad yra svarbu, jog rinkimų biuleteniuose būtų opozicijos politikų, net, jei vyriausybė suklastotų rezultatus ir tikrieji rezultatai nebūtų atskleisti visuomenei. Taip Kremlius galėtų susidaryti tam tikrą vaizdą apie tai, kaip jaučiasi rinkėjai, ir galbūt pakoreguoti savo politiką.
„Tikimės, kad tai kažkaip paveiks užsienio politiką“, – pažymėjo jis, netiesiogiai užsimindamas apie karą, „ir tikimės, kad tai išgelbės gyvybes tų, kurie mirtų, jei visa tai toliau tęsis.“
I.Jakovlevas pasakojo, kad jo partijos vadovybė atvirai pripažino, jog negali apsaugoti kandidatų nuo persekiojimo, tačiau vis tiek neturėjo problemų, ieškodama žmonių, norinčių ją atstovauti rinkimuose.
Opozicijos kampanijos mobilizuoja rinkėjus, kurie kitu atveju liktų pasyvūs ir neprisijungtų prie jokios partijos, pridūrė Maskvoje gyvenantis politinis analitikas Aleksandras Kinevas.
-
Vieninteliam realiam V.Putino oponentui neleista dalyvauti prezidento rinkimuose
-
Rusijos teismas paliko galioti sprendimą, draudžiantį B.Nadeždinui dalyvauti rinkimuose
-
Kremlius deda antrankius Rusijos politikams: sulaikytas buvęs Putino konkurentas
-
Paprastai ir aiškiai: kas yra sulaikytas Borisas Nadeždinas ir kodėl jis nepatogus Kremliui?
-
Po sulaikymo prakalbo buvęs Putino konkurentas: „15 parų neištverčiau“
Vyriausybės spaudimas opozicijos politikams, pasak jo, skirtas užkirsti kelią tokių rinkėjų mobilizacijai ir potencialiems kadidatams įbauginti.
„Niekas nenori būti pavadintas užsienio agentu, nenori, kad rytoj būtų atimtas jų verslas ir panašiai, – kalbėjo analitikas. – Žiaurumas „Jabloko“ ir Nadeždino atžvilgiu yra akivaizdus.“
Tuo tarpu Rusijos komunistų partija laikoma „sisteminės opozicijos“ dalimi, o tai reiškia, kad Kremliui svarbiais klausimais ji balsuoja kartu su valdančiąja partija „Vieningoji Rusija“, tačiau kitose srityse gali laikytis kitokios pozicijos.
Tačiau net ir ji patyrė spaudimą. Šį mėnesį Sankt Peterburgo teismas nuteisė regioninės įstatymų leidžiamosios institucijos narį Ivaną Apostolevskį 10 dienų areštui, taip užkirsdamas kelią jo planams pateikti savo kandidatūrą į federalinį parlamentą.
Jam buvo pateiktas jau gerai pažįstamas kaltinimas: „ekstremistinių simbolių demonstravimas“. Šiuo atveju kaltinimas buvo susijęs su tuo, kad 2018 m. jis pasidalijo socialinių tinklų įrašais, kuriuose buvo „Facebook“ ir „Instagram“ logotipai. Minėtus socialinius tinklus valdančią bendrovę „Meta“ Rusijos vyriausybė dar 2022 m. paskelbė „ekstremistine“.
Penktadienį B.Nadeždinas sulaukė bausmės už ekstremistinių simbolių demonstravimą. Už tokį nusikaltimą pirmą kartą gresia iki 15 dienų arešto, o už pakartotinį – iki ketverių metų laisvės atėmimo.
Trimis dienomis anksčiau duotame interviu jis prisipažino, kad pirmą kartą pradėjo svarstyti galimybę palikti Rusiją. Ketvirtadienio rytą jam buvo pranešta, kad jam draudžiama išvykti iš šalies.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
