„Brexitas“ – trumpinys, reiškiantis britų išėjimą, – tapo realybe 2016 metų birželio 23 dieną, kai 52 proc. (arba daugiau nei 17 mln. žmonių) nubalsavo už pasitraukimą iš ES. Nors persvara buvo nedidelė, šis balsavimas lėmė dramatiškiausią JK ekonomikos ir visuomenės sukrėtimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Tačiau, kaip ir bet kokių skyrybų atveju, dokumentų tvarkymas ir pats išsiskyrimo procesas nebuvo greitas – jis užtruko beveik penkerius metus.
„Brexitas“ gimė iš augančio nepasitenkinimo ne tik ES, bet ir 2008 metų pasauline finansų krize. Šalininkai sugebėjo pasinaudoti šiuo nusivylimu ir teigė, kad viena pati JK atgims ir galės susitelkti tik į vidaus prioritetus.
Oponentai perspėjo, kad „Brexitas“ sukels ekonominių sutrikimų ir sukels pavojų šalies vaidmeniui pasaulyje.
Žiauri ekonominė realybė
„Brexito“ rėmėjai, dar vadinami „Brexiteriais“, puoselėjo viziją, kad JK ekonomika gali klestėti už ES ribų, pasitelkdama avantiūristinę dvasią, kuri kažkada buvo pavertusi ją didžiausia pasaulyje.
Nors COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje, o pastaruoju metu – ir JAV bei Izraelio karas prieš Iraną nepadėjo, akivaizdu, kad šalies ekonomika neatgijo.
Prekybininkai skundžiasi kliūtimis, kurias dabar turi įveikti prekiaudami su kaimynėmis Europoje – 27 valstybių ES išlieka aiškiai didžiausia JK prekybos partnere.
Ir nors į ES įvežamoms britiškoms prekėms muitai netaikomi, esama daugybės kitų kliūčių, tokių kaip varginantis muitinės dokumentų tvarkymas, pasienio sertifikatai ir vizų apribojimai. Daugelis prekybos susitarimų, kuriais gyrėsi „Brexito“ šalininkai, ypač su JAV, taip ir nebuvo sudaryti.
Ekspertai teigia, kad JK ekonomika yra 4–8 proc. mažesnė nei būtų buvusi, jei šalis būtų nubalsavusi likti ES. Tai reikštų daug aukštesnį gyvenimo lygį ir milijardus papildomų lėšų, skiriamų viešosioms paslaugoms, įskaitant Nacionalinę sveikatos tarnybą (NHS), kuriai „Brexito“ kampanijos organizatoriai žadėjo papildomus 350 mln. svarų sterlingų (403,91 mln. eurų) per savaitę. Šis pažadas puikavosi ant jų didžiojo raudono kampanijos autobuso.
„Dėl „Brexito“ JK ekonomika tapo mažesnė nei būtų buvusi kitu atveju“, – sakė Londono karališkojo koledžo profesorius Jonathanas Portesas (Džonatanas Portsas).
„Poveikis buvo ne staigus žlugimas, o laipsniškas ir besikaupiantis stabdis prekybai, investicijoms ir produktyvumui“, – rašė jis straipsnyje, skirtame analitiniam centrui „The UK in a Changing Europe“.
Tačiau „Brexito“ šalininkai teigia, kad pasitraukimo iš ES negalima vertinti trumpuoju laikotarpiu – trumpalaikiai ekonominiai sutrikimai visada buvo numatyti mainais į didesnę kontrolę įvairiose politikos srityse, įskaitant migraciją.
Iškart po balsavimo JK ekonominė padėtis buvo šiek tiek prastesnė nei ES, o per pandemiją ji nukentėjo labiau nei kaimynės Europoje.
Penktadienį transliuotojo BBC paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad, remiantis Anglijos banko vidinių duomenų analize, „Brexitas“ JK ekonomikai padarė šešių procentų nuostolį.
Piktinimasis imigracija stiprėja
„Brexitas“ nutraukė laisvą judėjimą tarp JK ir ES, tačiau pastangos užtikrinti šalies sienų saugumą davė nevienareikšmių rezultatų. Imigracijos suvaldymas buvo vienas pagrindinių „Brexito“ šalininkų pažadų – jų žinia apie kontrolės susigrąžinimą sulaukė didelio palaikymo.
Nors grynoji migracija iš Europos – skirtumas tarp atvykstančiųjų į JK ir išvykstančiųjų per vienus metus – smarkiai sumažėjo, ji išaugo iš ne ES šalių. Iš dalies taip nutiko dėl vizų taisyklių pakeitimų, kuriuos įvedė ankstesnė konservatorių vyriausybė, siekdama padėti sektoriams, kuriems žūtbūt reikėjo migrantų darbo jėgos, pavyzdžiui, pagyvenusių žmonių priežiūros darbuotojų.
Apskritai esama ženklų, kad vyriausybė pradeda kontroliuoti, kas gali ir kas negali teisėtai atvykti į šalį. Grynoji migracija smarkiai sumažėjo – nuo daugiau nei 900 tūkst. 2023 metais iki 171 tūkst. pernai.
Tarp ES piliečių, pasitraukusių iš JK, buvo ypač daug lenkų. Daugelį jų viliojo klestinti ekonomika tėvynėje, tačiau įtakos turėjo ir pandemija.
Mažesnis, bet nuolatinis lietuvių, portugalų, ispanų, prancūzų ir italų grįžimas į savo šalis taip pat sustiprino šią mažėjimo tendenciją.
Nors grynoji migracija mažėja, daugelį piktina neteisėtai į šalį atvykstantys migrantai – ypač vaizdai, kai žmonės, dažnai bėgantys iš karo zonų, tokių kaip Afganistanas ir Sudanas, pripučiamomis valtimis pasiekia JK pakrantes po pavojingos kelionės per Lamanšo sąsiaurį.
Piktinimasis dėl atvykėlių mažomis valtimis skaičiaus, kuris 2022 metais pasiekė piką – 46 tūkst., o pernai buvo 41 tūkst., tapo viena pagrindinių politinių temų, nors tai sudaro tik nedidelę dalį bendros migracijos. Pyktis nukreiptas daugiausia į prieglobsčio prašytojus, kurie dažnai apgyvendinami valstybės lėšomis. Įniršusios minios protestavo ir net bandė padegti kai kuriuos viešbučius, kuriuose jie apsistoję.
Kai kurie rinkėjai gailisi
Per kelerius metus po „Brexito“ JK politinis peizažas susiskaldė, sumažėjo parama dviem ilgą laiką dominavusioms partijoms – konservatoriams ir leiboristams. Konservatoriai buvo išstumti 2024 metais po 14 valdymo metų, kurių didžiąją dalį dominavo ginčai dėl JK ir Europos santykių.
Leiboristų vyriausybė taip pat nepadarė įspūdžio, o ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) likus dienai iki „Brexito“ dešimtųjų metinių paskelbė atsistatydinantis.
Milijonus rinkėjų vilioja partija „Reform UK“, vadovaujama Nigelo Farage'o (Naidželo Faradžo), kuris galbūt labiau nei bet kuris kitas politikas agitavo už „Brexitą“. Jo partija jau daugiau nei metus pirmauja beveik visose viešosios nuomonės apklausose.
Kartu šalyje stiprėja jausmas, kad „Brexitas“ buvo nesėkmė.
Remiantis dviem bendrovės „Ipsos“ apklausomis, 52 proc. JK gyventojų norėtų vėl įstoti į ES, o 33 proc. tam prieštarauja. Apklausų organizatoriai taip pat nustatė, jog 48 proc. britų mano, kad „Brexitas“ vyksta blogiau nei tikėtasi, ir tik 9 proc. mano, kad geriau. Be to, „Ipsos“ nustatė, kad 48 proc. šiandien pritartų kitam referendumui dėl JK narystės ES, o 27 proc. tam prieštarautų.
Santykių perkrovimas būtų sudėtingas
Esant tokiam fonui Leiboristų partija nuo pat išrinkimo 2024 metais balansuoja ant plonos ribos. Vienareikšmiškai atmetusi galimybę atšaukti „Brexitą“ ar net vėl prisijungti prie ES bendrosios rinkos, ji neturi daug politinės erdvės manevruoti.
K. Starmeris siekė „perkrauti“ santykius po nepasitikėjimo, susikaupusio per ilgus „Brexito“ derybų metus, daugiausia dėmesio skirdamas prekybos palengvinimui. Jis tikėjosi paskelbti apie tolesnes priemones kitą mėnesį vyksiančiame viršūnių susitikime su ES, tačiau jam atsistatydinant susitikimo planai keičiasi.
Labiausiai tikėtinas jo įpėdinis Andy Burnhamas (Endis Barnamas) praėjusį mėnesį per rinkimų kampaniją sušvelnino savo toną dėl JK grįžimo į ES. Ketvirtadienį jis iškovojo pergalę specialiuose rinkimuose, įveikęs „Reform UK“ iššūkį apygardoje, kuri stipriai palaikė „Brexitą“.
„Nesiūlau JK svarstyti galimybės vėl stoti į ES, – sakė A. Burnhamas. – Gerbiu referendume priimtą sprendimą, ir jei negerbsime to balsavimo, tai pakirs viską, ką sakiau apie demokratijos stiprinimą.“
