Abi valstybės techniškai tebekariauja, nes Korėjos karas 1953-iaisiais baigėsi tik paliaubomis, kurių taip niekada ir nepakeitė taikos sutartis.
Gegužės 3 dieną iš Šiaurės Korėjos buvo paleisti keli šūviai į Pietų Korėjos sargybos postą. Pietų Korėjos kariai po kelių minučių atsakė ugnimi ir transliavo įspėjimus.
UNC, stebinti, kaip laikomasi paliaubų, pradėjo incidento tyrimą ir padarė išvadą, kad „abi šalys įvykdė Paliaubų susitarimo pažeidimų“, sakoma vadavietės pareiškime.
Tyrimo metu nustatyta, kad Šiaurės Korėjos liaudies armija paleido keturis 14,5 mm šovinius, į kuriuos Pietų Korėja atsakė dviem salvėmis.
Tačiau tyrėjai „negalėjo galutinai nustatyti“, ar Šiaurės Korėjos šūviai buvo paleisti „tyčia, ar per klaidą“, nurodė UNC.
Šiaurės Korėjos kariškiai nepateikė „oficialaus atsakymo“, kai UNC pakvietė juos dalyvauti tyrime. UNC pridūrė, kad Pietų Korėjos pajėgos „visiškai bendradarbiavo“.
Gynybos ministerija Seule išreiškė apgailestavimą dėl paskelbtų išvadų ir nurodė, kad jos kariai vadovavosi savo reagavimo instrukcija.
Nepaisant pavadinimo, Demilitarizuotoji zona yra tarp labiausiai įtvirtintų vietų pasaulyje; joje pilna minų laukų ir spygliuotos vielos tvorų.
Praėjusį kartą abiejų šalių susišaudymas prie sienos įvyko 2014 metais. 2017-aisiais Šiaurės Korėjos kariškiai šaudė į karį, kuris bėgo į Pietų Korėją, bet pastarosios kariai ugnimi neatsakė.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas per viršūnių susitikimą Pchenjane 2018 metų rugsėjį sutarė mažinti karinę įtampą prie sienos ir sudarė virtinę kitų susitarimų.
Tačiau dauguma šių susitarimų liko tik popieriuje, o Pchenjanas iš esmės nutraukė kontaktus su Seulu žlugus Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimui Hanojuje, po kurio įstrigo derybos dėl Pchenjano branduolinės programos.
