Šie metai taip pat patenka į visų šilčiausių iš iki šiol išmatuotų, sakoma kasmetinėje WMO ataskaitoje apie pasaulinio klimato tendencijas ir ekstremalius orus, pristatytoje per JT derybas dėl klimato kaitos, vykstančiais Pietų Afrikos Respublikos mieste Durbane.
„Mūsų moksliniai duomenys patikimi ir jie nedviprasmiškai įrodo, kad pasaulis šyla ir kad šis atšilimas vyksta dėl žmogaus veiklos“, – sakoma WMO generalinio sekretoriaus Michelio Jarraudo pranešime, kuriame pabrėžiama, kad į šias išvadas privalo atsižvelgti sprendimus priimantys asmenys.
„Šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje pasiekė naujas aukštumas ir labai sparčiai artėja prie lygio, atitinkančio pasaulinio klimato temperatūros padidėjimą iki 2–2,4 laipsnių Celsijaus“, – pridūrė jis.
Mokslininkų nuomone, klimatui atšilus daugiau nei dviem laipsniais, sausumoje ir vandenynuose gali įvykti didelio masto negrįžtamų pokyčių.
Tiek 2001–2010 metų, tiek 2002–2011 metų laikotarpiai buvo šilčiausi dešimtmečiai nuo 1850 metų, nurodoma WMO ataskaitoje.
2011-ieji patenka į šilčiausių metų dešimtuką nuo 1850 metų, kai buvo pradėti tikslūs matavimai.
Šios išvados nesikeičia dėl vadinamojo La Ninjo reiškinio Ramiojo vandenyno atogrąžų srityje, kuris pradėjo vystytis antroje 2010 metų pusėje ir tęsėsi iki šių metų gegužės, taip pat buvo stipriausias per pastaruosius 60 metų.
Ataskaitoje rašoma, kad šis ciklinis klimato reiškinys, pasikartojantis kas 3–7 metus, sustiprino kai kuriuos ekstremalius orus, įskaitant sausras Rytų Afrikoje, atogrąžų salose Ramiojo vandenyno viduryje ir Jungtinių Valstijų pietuose.
La Ninja taip pat sustiprino potvynius Pietų Afrikoje, Australijos rytuose ir Pietų Azijoje.
Nors pasaulinio klimato atšilimas nėra La Ninjos ir su ja susijusio meteorologinio reiškinio El Ninjo priežastis, vandenynų šiltėjimas gali paveikti šių reiškinių intensyvumą ir dažnį, teigia mokslininkai.
