Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

JT atstovas: Kipro taikos derybose pasiekta realios pažangos esminiu klausimu

Jeffrey Feltmanas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / JT atstovas: Kipro taikos derybose pasiekta realios pažangos esminiu klausimu
Šaltinis: BNS
0
A A

Kipro taikos derybose, kuriomis siekiama užbaigti ne vieną dešimtmetį trunkantį konfliktą padalytoje saloje, pasiekta „realios pažangos“, pareiškė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas politiniams reikalams Jeffrey Feltmanas.

Jis tai sakė Kipro graikų ir turkų bendruomenių lyderiams ketvirtadienį atnaujinus derybas dėl salos suvienijimo.

Interviu naujienų agentūrai AFP J.Feltmanas, dalyvaujantis Šveicarijos Alpių kurorte Kran Montanoje vykstančiose derybose, sakė, kad Kipro graikai ir turkai padarė precedento neturinčios pažangos esminiu saugumo klausimu.

„Žinome, kad klausimai, kuriuos svarsto lyderiai ir vadinamosios šalys laiduotojos (Graikija, Turkija ir buvusi Kipro kolonijinė valdytoja Didžioji Britanija), yra sudėtingi, o saugumas kelia susirūpinimą abiem Kipro bendruomenėms“, – sakė J.Feltmanas.

„Politiniu lygiu buvo aptarta daug dalykų, apie kuriuos nebuvo diskutuota prieš šias derybas“, – pridūrė jis.

Maždaug milijoną gyventojų turintis Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurę, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kurio tikslas buvo prijungti salą prie Graikijos.

Šiaurinę salos dalį valdo 1983 metais nepriklausoma pasiskelbusi Šiaurės Kipro turkų respublika, kurią pripažįsta tik Turkija. Ankara ten tebelaiko daugiau nei 35 tūkst. karių.

Salos suvienijimo tikimybė labai priklauso nuo to, ar pavyks susitarti smarkiai sumažinti čia dislokuotą turkų kontingentą.

Vienas diplomatinis šaltinis prieš trečiadienį prasidėjusį naujausią derybų raundą AFP sakė, kad Ankara pasirengusi 80 proc. sumažinti savo kontingentą.

Kartu su Kipro graikų ir turkų bendruomenių lyderiais Kran Montanoje vykstančioje konferencijoje dalyvauja ir minėtų šalių laiduotojų delegacijos.

Vienas diplomatinis šaltinis prieš trečiadienį prasidėjusį naujausią derybų raundą AFP sakė, kad Ankara pasirengusi 80 proc. sumažinti savo kontingentą.

Šalys laiduotojos tebeturi karinės intervencijos teisę, todėl bet kokiam susitarimui dėl saugumo bus būtinas jų pritarimas.

Jungtinės Tautos yra dislokavusios Kipre 950 taikdarių ir galėtų atlikti tam tikrą priežiūros vaidmenį įgyvendinant naują saugumo susitarimą.

Kiti daug ginčų keliantys klausimai, įskaitant galimą tūkstančių šeimų, kurios 1974-aisiais paliko savo namus, perkėlimą ir kompensacijas, iš esmės taip pat yra susiję su saugumu.

Turkijos karinės bazės užima didžiules teritorijas okupuotoje šiaurinėje salos dalyje.

Jungtinė Karalystė savo ruožtu užsiminė, kad susitarimo vardan yra pasirengusi perleisti dalį teritorijų, kuriose dabar veikia jos karinės bazės.

J.Feltmanas sakė, kad po trečiadienį vykusių pirmųjų šio derybų rato susitikimų pastebimas „aiškus pasiryžimas“ išspręsti abiem salos bendruomenėms susirūpinimą keliančius saugumo klausimus.

„Mane drąsina rimtas derybose dalyvaujančių žmonių požiūris ir nekantrauju pamatyti, kaip viskas klostysis toliau“, – sakė jis.

„Nors šiame susitikime, mano nuomone, buvo pasiekta realios pažangos, akivaizdu, jog reikia dar daug nuveikti“, – pabrėžė J.Feltmanas.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį taip pat ketina atvykti į šias derybas, kurios įvardytos kaip „geriausia proga“ išspręsti Kipro konfliktą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min