Šeštadienį paryčiais 192 šalis vienijanti JT klimato kaitos pagrindų konvencija (UNFCCC) numatė 2009-ųjų darbotvarkę, kurią Kopenhagoje kitų metų gruodį turi vainikuoti istorinis paktas.
Numatomas susitarimas, kuris turi įsigalioti po 2012 metų, nustatys precedento neturinčias priemones „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų išmetimui į atmosferą sumažinti ir neturtingoms šalims, atsidūrusioms klimato kaitos „ugnies linijoje“, padėti.
„Poznanė yra ta vieta, kurioje ši besivystančio ir išsivysčiusio pasaulio partnerystė kovai su klimato kaita peržengė retoriką ir virto realiais veiksmais“, – paskelbė šiam maratonui vadovavęs Lenkijos aplinkos ministras Maciejus Nowickis.
UNFCCC narės pasiūlymus dėl sutarties teksto pateiks pirmaisiais 2009 metų mėnesiais, o iki birželio jie bus sutraukti į gaires deryboms.
Šeštadienį paryčiais 192 šalis vienijanti JT klimato kaitos pagrindų konvencija (UNFCCC) numatė 2009-ųjų darbotvarkę, kurią Kopenhagoje kitų metų gruodį turi vainikuoti istorinis paktas.
Penktadienio susitarimas sudaro sąlygas metus truksiančiam procesui dėl dviejų svarbių klausimų: dėl to, kas turėtų įsipareigoti didžiausioms aukoms dėl „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, ir dėl to, kaip padidinti paramą neturtingoms šalims, patiriančioms klimato kaitos pasekmes.
Šis 12 dienų forumas baigėsi dvi dienas trukusiu ministrų susitikimu, kurio metu, nepaisant įmantrios retorikos, nebuvo didelės pažangos dėl šių svarbiausių klausimų.
Forumas sudarė sąlygas įsteigti vadinamąjį Adaptacijos fondą, kuris padėtų neturtingoms šalims, susiduriančioms su didžiausiais vandenynų vandens lygio kilimo, sausrų ir potvynių pavojais.
Tačiau nebuvo susitarta, kaip papildyti jo iždą iki milijardų dolerių per metus, kurių, kaip sako daugelis ekspertų, reikės vos po kelių dešimtmečių.
Tačiau šiam sunkiam procesui morališkai padėjo per Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Briuselyje pasiektas susitarimas iki 2020 metų „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 20-čia procentų.
Delegatai Poznanėje buvo sulaikę kvėpavimą ir baiminosi, kad ES atsitraukimas blokuotų visą JT procesą.
Paskutinę derybų Poznanėje dieną didžiulį postūmį suteikė kovos su klimato kaita aktyvistas Alas Gore'as, kuris pernai su tarpvyriausybine moksline organizacija „Intergovernmental Panel on Climate Change“ (IPCC) pasidalijo Nobelio taikos premiją, ir JAV senatorius Johnas Kerry, kuris išdėstė JAV išrinktojo prezidento Baracko Obamos pažadą keisti George'o W.Busho politiką dėl klimato kaitos.
„Žemė – mūsų namai – pavojuje, – sakė A.Gore'as. – Judame kelių punktų link ... (Tie punktai) galėtų per mažiau nei 10 metų nulemti tai, kad nebebūtų įmanoma išvengti neatitaisomos žalos planetos tinkamumui žmonių civilizacijai gyventi, jei skubiai nesiimsime veiksmų“.
Tačiau, sakė A.Gore'as, procesas dėl Kopenhagos sutarties, kuri gali panaikinti tą grėsmę, pagaliau įsibėgėja – Jungtinėse Valstijose, Europoje, Kinijoje, Brazilijoje ir kitose šalyse.
ES rengiamame klimato ir energetikos teisės aktų pakete, kuris vadinamas „20-20-20“ sutartimi, numatoma iki 2020 metų 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, 20 proc. sumažinti energijos sueikvojimą ir užtikrinti, kad 20 proc. sueikvojamos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
Ši ambicingiausia didžiųjų ekonomikų schema dėl klimato kaitos ir energijos suvartojimo meta iššūkį Jungtinėms Valstijoms, Japonijai ir kitoms turtingoms šalims, ragindama per kitų metų derybas pasekti šiuo pavyzdžiu.
Tuo tarpu žaliųjų organizacijos sukritikavo Poznanės forumo rezultatus.
„World Wide Fund for Nature“ (WWF) tai pavadino „didele praleista proga“ nuodugniai apsvarstyti nuolaidas dėl "šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų išmetimo mažinimo.
„Tai buvo momentas, kai tikri lyderiai galėjo užimti poziciją, kurioje (būtų) kovojama ir su ekonomine, ir su klimato krizėmis tuo pačiu metu“, – nurodė WWF.
Mokslininkai sako, kad klimato kaitą lemia žmonijos veikla, ypač – tokių degalų ir kuro kaip nafta ir anglys, deginimas elektrinėse, gamyklose ir automobiliuose, taip pat – miškų kirtimas ir žemės ūkis.
Kasmet į Žemės atmosferą išmetama gigatonos „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų, kurios kaip nematoma antklodė sulaiko Saulės šilumą ir keičia klimatą. Iki šimtmečio pabaigos pakils vandenynų vandens lygis, padidės dykumos, gali padažnėti audros, potvyniai ir sausros.
Nors pavojai dabar atrodo aiškūs, jų priežasčių naikinimas turi ekonominę kainą, nes reiškia atsisakymą deginti anglis, dujas ir naftą, kurie vis dar sudaro pasaulio energetikos pagrindą.
Štai kodėl derybos 2009 metais tikriausiai bus įtemptos.
Turtingos valstybės pripažįsta savo istorinį vaidmenį dėl šios problemos, bet sako, kad kylančios galios, tokios kaip Kinija ir Indija, taip pat privalo mažinti taršą.
Besivystančios šalys tvirtina, kad industrinis pasaulis turėtų rodyti pavyzdį ir apmokėti „švarios energijos“ technologijų sąskaitas bei spręsti pasaulinio atšilimo padarinius.
