Asamblėja 154 balsais už ir 3 – prieš priėmė rezoliuciją, kurią dabar liko pasirašyti, pradedant nuo birželio 3 dienos.
Sirija, Šiaurės Korėja ir Iranas, blokavusios šios sutarties priėmimą praėjusią savaitę, ir šį kartą balsavo prieš.
Sirijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Basharas Ja'afari pabrėžė, kad jo vyriausybė nesutinka su šia sutartimi, nes ji nedraudžia pardavinėti ginklus nevalstybinėms organizacijoms ir „teroristams“, tokiems kaip veikiantieji Sirijoje, kur pilietinis karas, JT vertinimu, nusinešė mažiausiai 70 tūkst. gyvybių. Sirija sukilėlius, siekiančius nuversti prezidentą Basharą al-Assadą, vadina teroristais, kuriuos remia užsienio vyriausybės.
Rusija buvo tarp 23 susilaikiusiųjų. Prie pagrindinių ginklų gamintojų Kinijos ir Rusijos susilaikymu prisidėjo ir Kuba, Venesuela, Bolivija, Nikaragva ir dar kitos šalys. Jos skundžiasi, kad sutartis yra paranki ginklus eksportuojančioms ir nepalanki importuojančioms valstybėms.
Pirmą kartą nuo 1996 metų, kai buvo sudaryta Visuotinė branduolinių ginklų bandymų draudimo sutartis, pasiektas svarbus susitarimas bus taikomas prekybai tankais, šarvuočiais, didelio kalibro artilerijos sistemomis, kovos lėktuvais ir sraigtasparniais, karo laivais, raketomis ir reaktyvinės artilerijos sistemomis, taip pat mažo kalibro ir pėstininkų ginklais.
Naująja sutartimi siekiama priversti šalis įvesti ginklų eksporto kontrolę. Šalys taip pat turėtų iš anksto įvertinti, ar parduodami ginklai gali būti panaudoti genocidui, karo nusikaltimams, terorizmui ar organizuotam nusikalstamumui.
Kiekviena šalis yra laisva pasirašyti ir ratifikuoti naująją sutartį, kuri įsigalios praėjus 90 dienų nuo tos datos, kai 50-oji iš 193 JT narių ratifikuos ją; ratifikavimo procesas galėtų trukti apie dvejus metus.
