Komisija teigė, kad užfiksavo „žudynių, kankinimų ir nežmoniškų veiksmų, susijusių su elgesiu su mirusiaisiais, plačiai paplitusio plėšimo ir namų deginimo“ atvejus, dėl kurių buvo masiškai perkelti civiliai gyventojai.
„Pažeidimai apėmė veiksmus, kurie greičiausiai prilygsta karo nusikaltimams“, – teigiama ataskaitoje.
Kovą kilęs smurto protrūkis prieš alavitų mažumą, kai saugumo pareigūnai ir jų sąjungininkai buvo apkaltinti vykdę neteismines egzekucijas ir žuvo daugiau kaip 1,7 tūkst. žmonių, ir vėlesni išpuoliai drūzų vietovėse pakirto pasitikėjimą naujosios Sirijos valdžios gebėjimu apsaugoti mažumas.
Naujoji Sirijos valdžia apkaltino gruodį nuversto ilgamečio vadovo Basharo al Assado (Bašaro Asado) ginkluotus šalininkus smurto kurstymu ir surengus mirtinus išpuolius, per kuriuos žuvo dešimtys saugumo pajėgų darbuotojų.
JT komisija taip pat nustatė, kad prie smurto prisidėjo B. al Assadą remiančios pajėgos.
Pasak Damasko, toje vietovėje buvo sutelkta apie 200 tūkst. vyriausybę remiančių karių.
Žmogaus teisių gynimo grupės ir tarptautinės organizacijos teigia, kad buvo nužudytos ištisos šeimos, įskaitant moteris, vaikus ir pagyvenusius žmones.
Ginkluoti vyrai šturmavo namus ir klausinėjo gyventojų, ar jie alavitai, ar sunitai, o nuo jų atsakymo priklausydavo, ar jie bus nužudyti, ar jų bus pasigalėta.
JT komisija užfiksavo panašius atvejus, kai vyrai buvo „identifikuoti kaip priklausantys alavių sektai, o tada atskirti nuo moterų ir vaikų, o tada išvesti į lauką sušaudyti“.
Ragina nubausti atsakinguosius
Savo valdymo metu B. al Assadas, kuris pats yra alavitas, puoselėjo mažumų gynėjo įvaizdį, net ir tada, kai dėl autoritarinių tendencijų šalis įsivėlė į pilietinį karą.
Nuo gruodžio, kai jį nuvertė islamistų vadovaujami sukilėliai, tokie pažeidimai, kaip Viduržemio jūros pakrantėje, kelia klausimų dėl naujosios valdžios gebėjimo užtikrinti saugumą ir valdyti religinę įtampą.
JT komisija, kuri teigė, kad naujoji vyriausybė suteikė jai „neribotą prieigą“ prie šios teritorijos, savo išvadas grindė daugiau nei 200 interviu su aukomis ir liudininkais.
Ataskaitoje teigiama, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog saugumo pajėgų nariai ir kiti privatūs asmenys dalyvavo „rimtuose tarptautinių žmogaus teisių įstatymų pažeidimuose“.
„Mūsų ataskaitoje aprašyto smurto mastas ir žiaurumas kelia didelį nerimą“, – sakė komisijos pirmininkas Paulo Sergio Pinheiro (Paulu Serchiju Pinjeiras), ragindamas vyriausybę patraukti nusižengusius asmenis atsakomybėn.
„Nors pranešama, kad nuo to laiko buvo suimta dešimtys įtariamų pažeidimų vykdytojų, mūsų ataskaitoje aprašyto smurto mastas pateisina tokių pastangų plėtrą“, – pridūrė jis.
Komisija teigė, kad „ir toliau gauna informacijos apie daugelyje nukentėjusių vietovių vykdomus pažeidimus, įskaitant moterų pagrobimus, savavališkus sulaikymus ir priverstinius dingimus“.
Ji sakė, kad „nerado jokių įrodymų apie vyriausybės politiką ar planą vykdyti tokius išpuolius“, nors jų sistemingas pobūdis „tam tikrose vietose gali rodyti organizacinę politiką tam tikrose frakcijose ar grupėse“.
Komisijos narė Lynn Welchman (Lin Velkman) paragino labiau apsaugoti nukentėjusias bendruomenes, taip pat griežtinti atrankas, kad nusikaltėliai nepatektų į saugumo pajėgų gretas.
Savo tyrime Sirijos valdžios sudarytas komitetas užfiksavo „rimtus pažeidimus prieš civilius gyventojus kovo 7, 8 ir 9 dienomis, įskaitant žmogžudystes, tyčines žmogžudystes, plėšimus, namų griovimą ir deginimą, kankinimus ir religinius įžeidimus“.
Komitetas patvirtino „1 426 žuvusiųjų, įskaitant 90 moterų, vardus“ ir nustatė „298 asmenų vardus“, kurie įtariami dalyvavę pažeidimuose.
