„Aš pabrėžiau, jog tai, kas buvo pasakyta (Irano) prezidento kalboje, neturi nieko bendra su šios konferencijos esme ir todėl neturėtų būti susiję ir su jos rezultatais“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT žmogaus teisių vyriausioji komisarė Navi Pillay.
Pasak JT pareigūnės, delegatai neturėtų leisti, kad penkių dienų Pasaulinė kovos su rasizmu konferencija Durbane būtų „sabotuojama“ dėl „tokių pasibjaurėtinų vieno asmens“ pastabų.
N.Pillay Irano lyderį Mahmoudą Ahmadinejadą apibūdino kaip „asmenį, kuris paprastai skelbia nemalonius pareiškimus“.
„Ar aš manau, kad jis sužlugdė konferenciją? Aš taip negalvoju, nebent mes jam leisime tai padaryti“, – sakė komisarė.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, išreiškęs apgailestavimą dėl Irano lyderio kalbos ir apkaltinęs jį kenkiant konferencijos tikslams, taip pat mėgino nukreipti visuomenės dėmesį į svarbiausius susitikimo uždavinius.
„Todėl prašau, kad sutelktumėte dėmesį į... visą reikšmingą darbą, kuris buvo nuveiktas dėl šios konferencijos“, – pridūrė ji.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, išreiškęs apgailestavimą dėl Irano lyderio kalbos ir apkaltinęs jį kenkiant konferencijos tikslams, taip pat mėgino nukreipti visuomenės dėmesį į svarbiausius susitikimo uždavinius.
Generalinis sekretorius pabrėžė, kad valstybės narės „nuėjo ilgą kelią“, rengdamos deklaracijos dėl kovos su rasizmu, ksenofobija ir nepakantumu projektą, kurį turėtų priimti iš susitikimo nepasitraukusios šalys.
„Tai ne proceso pabaiga, tai tėra proceso pradžia. Turime tęsti ir tuo vadovaudamiesi dirbti toliau“, – žurnalistams sakė Ban Ki-moonas.
Tačiau susitikime su M.Ahmadinejadu prieš Irano lyderio kalbą generalinis sekretorius sakė jam, jog JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliucijas, kad „būtų atšauktas sionizmo prilyginimas rasizmui ir dar kartą patvirtinti istoriniai Holokausto faktai“.
„Tenka tik labai apgailestauti, kad Irano prezidentas neišgirdo mano raginimo žvelgti į vienybės ateitį“, – sakė Ban Ki-moonas.
M.Ahmadinejadas, kuris anksčiau ragino ištrinti sionistinį darinį iš žemėlapio, pareiškė, kad 1948 metais „okupuotoje Palestinoje buvo suformuota visiškai rasistinė vyriausybė“ ir pavadino ją „žiauriausiu ir labiausiai represiniu rasistiniu režimu“.
„(JT) Saugumo Taryba padėjo stabilizuoti šį okupacinį režimą ir pastaruosius 60 metų jį rėmė, atrišdama jam rankas toliau vykdyti savo nusikaltimus“, – sakė Irano lyderis pirmąją konferencijos dieną.
Protestuodami dėl šių pastabų iš konferencijos salės išėjo 23 Europos Sąjungos (ES) delegatai.
Irano lyderio pareiškimas taip pat sulaukė griežto Vakarų valstybių lyderių pasmerkimo, o Vašingtonas paragino M.Ahmadinejadą baigti savo „neapykantos kupiną retoriką“.
JAV prezidentas Barackas Obama „griežtai nesutinka“ su M.Ahmadinejadu, žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Robertas Gibbsas.
B.Obamos atstovas pridūrė, jog tai tik patvirtino, kad pirmojo Jungtinių Valstijų prezidento afroamerikiečio sprendimas nedalyvauti konferencijoje buvo teisingas.
Australija, Kanada, Izraelis, kai kurios ES šalys ir JAV dar prieš konferencijos pradžią paskelbė, kad nedalyvaus susitikime. Po M.Ahmadinejado kalbos Čekija pranešė pasitraukianti iš renginio.
Panaši padėtis susiklostė ir per pirmąją kovos su rasizmu konferenciją, kuri 2001-aisiais vyko Durbane Pietų Afrikos Respublikoje. Tuomet Izraelio ir JAV delegatai išvyko iš susitikimo pasipiktinę pasisakymais, kuriuose sionizmas buvo prilygintas rasizmui.
Susitikimas Ženevoje surengtas siekiant įvertinti pažangą kovoje su rasine diskriminacija, ksenofobija ir nepakantumu, kuri buvo pasiekta po 2001 metais Durbane vykusios konferencijos.
N.Pillay neseniai pabrėžė, kad prieš aštuonerius metus vykusiame susitikime iškelti tarptautiniai uždaviniai nebuvo įgyvendinti.
Bendrijai pirmininkaujanti Čekija vėliau pranešė, kad dauguma Europos Sąjungos (ES) delegatų, kurie išėjo iš Jungtinių Tautų (JT) Ženevoje surengtos konferencijos prieš rasizmą, kai joje savo pasipiktinimą sukėlusią kalbą sakė Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, dalyvaus tolesnėse sesijose.
Čekijos atstovai taip pat pasitraukė iš posėdžio, kai Irano lyderis pradėjo skaityti prieš Izraelį nukreiptą kalbą, o Vokietija, Italija, Nyderlandai ir Lenkija nusprendė visiškai boikotuoti šią konferenciją.
